Vyksta tvoros restauravimas. Prašome prisidėti malda arba auka.
8 val. Šv. Mišiose meldėmės už gyvuosius ir mirusiuosius policijos darbuotojus.
Dievo palaimos ir Angelų Sargų globos jų sunkiame darbe!
Spalio 1-jo išaušo saulėta po keletos lietingų, apsiniaukusių dienų. Džiaugėmės, nes mūsų laukė Kaišiadorys ir jų pašonėje a. a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė Gurionys.
Iškilmingos Šv. Mišios sukvietė prie altoriaus visus Lietuvos vyskupus, dešimtis kunigų ir šimtus maldininkų iš visos Lietuvos.
Chorui ypač pakiliai giedant giesmę „Kristus pakrantėj stovėjo“, Jų ekscelencijos apaštališkasis nuncijus, vyskupai, paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius, būrys kunigų žengė prie altoriaus.
Pamokslininkas arkivyskupas Gintaras Grušas priminė popiežiaus Pranciškaus kvietimą apaštalauti ir paskelbė spalio mėnesį ypatingu misijų mėnesiu, kviesdamas apaštalauti parapijoje, savo aplinkoje, šeimoje, tarp pažįstamų ir nepažįstamų. Esame pakrikštyti ir siunčiami.
Po Šv. Mišių vyskupai, kunigai ir maldininkai suklupome maldai palaimintojo Teofiliaus koplyčioje. Meldėmės palaimintojo litaniją ir ypatingojo misijų mėnesio maldą.
Šią dieną Bažnyčia mini mažosios Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės gimimą Dangui. Tai ji norėjo apaštalauti visam pasauliui ir sudegti Jėzaus meilės ugnyje. Sekime ją! Palaiminti šv. Teresėlės relikvija, išvykome į Gurionis, pas seseris eucharistietes. Ten meldėmės šv. rožinį apeidami atskiras stoteles su atskiromis paslaptimis. Didelį įspūdį paliko nutapyti stotelėse paveikslai pagal visas keturias rožinio dalis ir jų slėpinius.
Padėkoję Švč. M. Marijai motinai koplytėlėje, grįžome namo.
Ačiū Joanai Pakšienei už turiningos maldingos kelionės organizavimą.
Genovaitė R.
9 val. ir 11 val. Šv. Mišiose buvo meldžiamasi už vairuotojus, keliaujančius ir visus eismo dalyvius. Po Šv. Mišių buvo šventinami automobiliai. Policijos pareigūnės dalino atšvaitus.
Rugsėjo 24 d. Panevėžio vyskupijos Marijos regiono narės kurijos susirinkimui vykome į būsimojo palaimintojo kunigo kankinio Alfonso Lipniūno tėviškę Talkonių kaimą, netoli Pumpėnų miestelio, Pasvalio rajone.
Anykštėnų grupė – pati gausiausia, net 6 maldininkės.
Kelionėje meldėmės rožinį ir kitas maldas. Tėviškėje aplankėme trobą, kurioje užaugo gausi Lipniūnų šeima, nusifotografavome prie dailiai išdrožinėto senojo kryžiaus.
Maloniai nustebino a. a. kunigo Alfonso sūnėnas Algimantas ir žmona Zinaida. Jie pakvietė gausų mūsų būrį puodeliui arbatos į savo namus, esančius netoliese. Sodyba itin tvarkinga, daug žalumos, gėlių. Tai daugelio konkursų nugalėtoja. Gražiausios ir tvarkingiausios vardą gavusi ne tik Pasvalio rajone, bet ir Lietuvoje.
Čia pabaigėme savo maldas, aptarėme ateities darbus, laimėjimus ir rūpesčius.
Vaišingi šeimininkai pakvietė prie stalo. Vyko tikra agapė – mūsų ir šeimininkų vaišės ir bendrystė. Išgirdome atsiminimų apie dėdę kun. Alfonsą, tą laikmetį ir žmonių likimus.
Padėkoję vaišingiems šeimininkams, pasimeldėme už jų sėkmę ateityje, grįžome į namus. Dėkojame vyskupijos Marijos legiono pirmininkei Aldonai Juozapaitienei ir Pasvalio parapijos maldininkėms už idėją ir jos įgyvendinimą.
Genovaitė Ražanienė
Lietingą ir ūkanotą rugsėjo 21 d. rytą dalis abiejų Anykčiuose veikiančių krikščioniškojo gyvenimo bendruomenių narių leidosi į kelionę Kražių miestelio Kelmės rajone link. Prie mūsų dar prisijungė molėtiškiai ir panevėžiečiai, tad Kražius pasiekėme jau, nors mažas, bet beveik pilnas autobusas pakeleivių. Dienos kelionė į Kražius, pasak dr. Liudo Jovaišos, apdovanota keleta prasmių: „viena vertus, tai išėjimas iš didmiesčių ar miestų ir pajudėjimas į kuklią provinciją, kas gali padėti įsijausti į popiežiaus Pranciškaus kvietimą pakilti nuo patogaus gyvenimo sofų ir eiti į visuomenės pakraščius. Kita vertus, ši kelionė į atokų Lietuvos kampelį leidžia įsivaizduoti, su kokiais jausmais prieš keturis šimtmečius jėzuitai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės leisdavosi kelionėn į agrarinį provincialų Žemaitijos kraštą.“
Iš tiesų, Kražiai, kur iš skirtingų Lietuvos vietų susirinko įvairios krikščioniškosios šv. Ignaco Lajolos dvasingumą puoselėjančios bendruomenės, susitikimui pasirinkti neatsitiktinai. Čia prieš daugiau nei keturis šimtmečius jėzuitų įkurta ir sėkmingai ilgą laiką veikė Kražių kolegija. Kražiuose darbavosi ir garsusis poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kurio vardu šiandien pavadintas renovuotame kolegijos pastate įsikūręs kultūros centras. Kražiai garsūs ir dėl savo praeityje tvirtumo ginant savąjį tikėjimą nuo rusų carinės valdžios persekiojimo – čia 1893 m. kazokų raiteliai pačioje bažnyčioje užkapojo jiems pasipriešinusius tikinčiuosius.
Į susitikimą atvykome gerai nusiteikę, nes ir oras kiek pagerėjo – buvo vėjuota, bet nebelijo. Vieni su kitais susipažinę ir kiek pabendravę su jau pažįstamais bendruomeniškiais, vidurdienį šventę pradėjome šv. Mišiomis, kurias aukojo tėvai jėzuitai: Gintaras Vitkus, Algirdas ir Aldonas Gudaičiai, Antanas Saulaitis ir kt. Nors vėjas nerimo, tačiau po mišių vaišindamiesi įvairiais skanėstais, šildėmės vieni kitų nesumeluotomis šypsenomis bei bendryste. Vėliau Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos mokinių ir mokytojų bendruomenė mums dovanojo pažintį su Kražių miestelio įžymybėmis: Vytauto kalnu, kur kažkada stovėjusi pirmoji Kražių bažnyčia – jėzuitų misijos vieta, dabartine Kražių šventove – visoje šalyje garsia tikėjimo gynėja, ir, aišku, Kražių gimnazija ir Kultūros centru – šiandieniniais krašto mokslo ir kultūros židiniais.
Susitikimą baigėme, kaip šventei ir dera, žemaitiškais šokiais, leidusiais pamiršti apie bet kokį visą dieną siautėjusio vėjo keltą diskomfortą. Namo grįžome jau sutemus, kiek pavargę, bet laimingi ir kupini gero jausmo, kad, dr. L. Jovaišos žodžiais tariant: „palikę savo miestus ir susitikę neutralioje vietoje, „niekieno žemėje“, kokia galima vadinti Kražius, galėjome sklandžiau bendrauti ir pažindintis su bičiuliais, susirinkusiais iš visos Lietuvos – ir pajusti, kad esama idėjos ar bendrystės, dėl kurios bendraminčiai ar bičiuliai ryžtasi ir trokšta susirinkti draugėn.“
2019. 09. 22 Vyko tituliniai šv. apašt. evang. Mato atlaidai ir bažnyčiai sukako 110 metų. 11 val. Šv. Mišias aukojo svečias kun. Rimantas Kaunietis kilęs iš Anykščių rajono. Prieš šv. Mišias buvo procesija. Po šv. Mišių šventoriuje visi vaišinosi skania sriuba.
Dėkojame visiems, kurie padėjo ruoštis atlaidams ir dalyvavusiems atlaiduose!
2019.09.20 19 val. Koncertavo violončelininkas Augustas Gocentas.
Violončelininkas Augustas Gocentas, ką tik grįžęs į Lietuvą po Davido Geringo meistriškumo kursų, atliks šiais metais sukurtą Arvydo Malcio “Narcissus”, J.S. Bacho siuitą viol. solo Es-dur, J.Sibeliaus variacijas violončelei solo, E. Ysaye sonatą bei G. Cassado siuitą.
A. Malcio „Narcissus“ buvo specialiai sukurtas, kaip privalomas kūrinys, šiais metais vykusiam Klaipėdos violončelininkų konkursui.
J.S. Bach siuitos yra bene dažniausiai atliekami kūriniai violončelei. Iš šešių siuitų ketvirtoji išsiskiria savo filosofija ir kiek tamsesnėmis spalvomis.
Skambės ir J.Sibeliaus variacijos. Šio kūrinio pagrindinė tema paimta iš šiaurės suomių folkloro. Pastaroji kupina nostalgijos ir šiaurietiškos ramybės.
Koncertą vainikuos G. Cassado ir E. Ysaye kūriniai. Novatoriška muzikinė kalba ir techninis virtuoziškumas nepaliks klausytojų abejingais.
Augustas Gocentas studijuoja žymaus violončelininko Martti Rousi klasėje, Sibeliaus akademijoje (Suomijoje), šiais metais studijas tęs pagal Erasmus programą Reinhard Latzko klasėje, Vienos muzikos ir menų akademijoje (Austrijoje).
Augustas yra 11 konkursų laureatas, aktyviai koncertuoja tiek kaip solistas, tiek su įvairiausiais ansambliais. Violončelininkas yra kviečiamas į prestižinius, tarptautinius festivalius.
Liepos mėnesį violončelininkas buvo pakviestas į Li-Wei Qin organizuojamą festivalį Chingdao mieste Kinijoje, kur atstovavo Sibeliaus akademiją.
Anykščių parapijiečiai kartu su savo parapijos kunigais keletą dienų važiavo į Šiluvos atlaidus.
