Kategorija – Naujienos

Sutvirtinimo sakramento teikimas Anykščių šv. apašt. ev. Mato parapijoje

Sutvirtinimo sakramento teikimas Anykščių šv. apašt. ev. Mato parapijoje

Išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, pažinimas, maldingumas, pagarbi Dievo baimė – tai dovanos, kurias gausiai dalina Šv. Dvasia. Ar turi šias dovanas? Ar naudojasi jomis? Jei taip, tai būk pasveikintas, o jeigu ne – tai pats laikas apie tai pagalvoti…. Vedami katechetės Daivos Kuprionienės ir vikaro R. Zimkos 45 mokiniai ir 18 suaugusiųjų priėmė Sutvirtinimo Sakramentą. Rankos, kojos drebėjo iš pagarbios Meilės Dievui ir kažkokiai nepaaiškinamai nežinomybei… Bet tikroji ramybė, atradus gyvenimo MOKYTOJĄ, atsispindėjo tų žmonių akyse. Vyskupo L. Vodopjanovo OFM žodžiai apie Šv. Trejybę krito giliai į širdis, nepalikdami vietos abejonėms dėl sudėtingų kasdienybės posūkių. Nuostabi padėkos – atnašų puokštė, sukurta katechečių rankomis, dar kartą priminė, kad mūsų NEREGIMAS KŪRĖJAS – tobulas! Tik per JĮ, tik su JUO ir tik JAME gali tilpti tiek grožio ir MEILĖS savo vaikams. Jeigu dar svarstai ar nori JĮ pažinti, tai žinok, kad jau – laikas. Neturinčios „galiojimo laiko“ DOVANOS Tavęs laukia. Ateik ir priimk

♥️
🎁
🙏

Daiva Buelė

Šv. Jokūbo keliu….

Šv. Jokūbo keliu….

Liūdna, nuobodu, o gal kažką skauda viduje?? Ateik, ieškok, keliauk su mumis link JO, kuris turi visko apsčiai ir laukia

😇

Mūsų kelionė, vedama katechečių D.Kuprionienės, D.Buelės ir A.Striogienės, prasidėjo Užunvėžių bažnyčioje Šv. Mišiomis ir baigėsi Anykščių parapijos namuose. Dalyvavo visų trijų mokyklų mokiniai. Kelionė buvo karšta, linksma, verčianti dairytis po nuostabiai sukurtus Dievo darbus, nes buvo duota užduotis. O užduotis – pamatyti kartu keliaujantį Jėzų ir užfiksuoti nuotraukoje

🙏
😇

Kad mūsų neužvaldytų nuovargis….kalbėjom visi kartu rožinio slėpinius, murkdėm kojas šaltinėlyje, valgėm mamyčių suruoštus sumuštinius. O išsekus vandens atsargoms….Dievas apie tai irgi pagalvojo

💚

Nuostabioji Bakanauskų šeima priėmė mus savo GAGOS ūkyje, pagirdė, vaikai aprodė ūkio gyventojus ir palinkėjo gero kelio. Pats didžiausias AČIŪ jiems

🙏
♥️

Ir mūsų kelionės finišas -nakvynė parapijos namuose su žaidimais, gitara ir picomis, kuriomis vaišino klebonas P.Baniulis ir vikaras R.Zimka

🍕
🍕
🍕

Gera, kai visų akys, širdys ir mintys sutampa ir veda į vieną tikslą – augti vidumi, skleisti Dievo žodį per Meilę ir „žvejoti“ žmones

♥️

Daiva Buelė

I-oji Šv. Komunija

I-oji Šv. Komunija

Komunija reiškia bendrystę. Priimdami Švenčiausiąjį Sakramentą patiriame bendrystę su Jėzumi. Sunkiai protu suvokiamas dalykas…,bet tai išlieka mūsų tikėjimo paslaptimi, kuri kiekvienam sava ir joje tarpininkų nebelieka.

Tai padėka Dievui už Jo Sūnų

Lepinat saulutei, A. Baranausko mokyklos ketvirtokai, vedami katechetės Daivos Buelės, žengė link altoriaus į „gyvą“ susitikimą su JĖZUMI. Baltų suknelių šnaresys pridengė jaudulio atodūsius, bet nepaslėpė akių švytėjimo norint pamatyti ir „paragauti“ gyvo Kristaus. Vaikai, priėmė Švenčiausiąjį Sakramentą, atsipalaidavo ir pažadėjo klebonui P. Baniuliui, kad į Dievo namus atvyks dažniau, nei, kad tik į savo vestuves ar savo vaikų krikštynas.

Po to jaunieji parapijiečiai su Vaida P. sugiedojo palaiminimo giesmę ir į lauką…. užfiksuoti šventės akimirkos ir priimti artimųjų sveikinimų.

Su meile, šiluma ir apkabukais vieni kitus išlydėjome į kelią, kuris veda TIK TIESIAI….O JĖZUS visada šalia, nes JIS veda jau pramintu ir patikrintu keliu. Amen.

Daiva Buelė

PIRMOJI ŠV. KOMUNIJA

PIRMOJI ŠV. KOMUNIJA

Gyventi tikėjimu nereiškia pagražinti gyvenimo trupučiu religijos… Tikėjimas reikalauja rinktis Dievą pagrindiniu gyvenimo kriterijumi (Popiežius Pranciškus) Gegužės 21d., vedami tikybos mokytojos Astos Striogienės, Pirmosios komunijos sakramentą priėmė A.Vienuolio mokyklos ketvirtokai. Baltų suknelių šleifai, žvakučių šviesa, gležni berniukų pečiai švarkuose – visa tai altoriaus fone atrodė, kaip pasaka, vedanti į tikrovę, kuri niekada nesibaigs… Gera. Gražu. Ir viltinga, kad jaunieji parapijiečiai sugrįš rytoj, ir kitą savaitę, ir rudenį, ir vasarą į Dievo namus, nes šiandien jie pirmą kartą gavo neįkainojamą dovaną – gyvą KRISTŲ.

Šildydamas iš vidaus, Jis visada primins, kad MES kartu.

Esate PALYTĖTI ir turite tai, nuo ko prasideda kelionė į MEILĘ

katechetė Daiva Buelė

Sinodiniu keliu siauruko bėgiais

Sinodiniu keliu siauruko bėgiais

Vėluojanti vasara neatėmė iš mūsų žygių ir bendrystės troškimų. Birželio 1-2 d.d. būrelis J. Biliūno gimnazijos entuziastų – savanorių, A. Vienuolio progimnazijos ir A. Baranausko pagrindinės mokyklos mokinių, kuriuos lydėjo mokytoja Asta keliavome siauruko bėgiais nuo Anykščių iki Rubikių poilsiavietės „Esina“. Netrumpą kelionę skyrėme apmąstymams apie taikos svarbą – kalbėjome Marijos rožinį; diskutavome, ką reiškia iš tiesų keliauti kartu ne tik žygiuose, bet ir per gyvenimą,  sustabdėme akimirką iš Luko evangelijos apie Emauso mokinius fotografijose. Kai apsistojome poilsiavietės namelyje, turėjome atlikti įvairias užduotis: kurti draugų portretus ir juos apibūdinti – tai buvo džiaugsmo ir daug juoko suradus begalę panašumų į mus tikruosius. Kad iš ežero galėtume ištraukti akmenėlius – mergaitės net išsimaudyti nepabūgo: gražų gražų rožinį iš akmenėlių sudėliojome, įpindami savąsias maldas. Gera buvo iš aplinkoje esančių daiktų/augalų sukurti sveikinimą Tėvo dienai; pristatyti fotografijas apie Jėzaus mokinius (užduotį visi įvykdė puikiai, nes reikėjo fotografuoti slapčia, kad niekas nepastebėtų ir kad nesimatytų veidų…). Lietus neužgesino laužo liepsnos, tad vakarienė pavyko puiki – gardūs šašlykai ir keptos ant grotelių dešrelės. Tinklinis, kamuoliuko gaudymas, Martyno gitaros skambesys ir įtaigus švelnus Eglės balsas, pasivaikščiojimai … Žinoma, bemiegė naktis ir pokalbiai, pokalbiai, gyvi pokalbiai …

Tad kam patinka žygiai ir buvimas kartu, kam nesvetimi amžini dalykai – kviečiame jungtis į Šv. Jokūbo kelio piligriminį žygį nuo Užunvėžių iki Anykščių birželio 10-11d.d. Šis atstumas įeina į Camino Lituano kelią, bus išduoti sertifikatai ir piligrimystės pasai.

Daiva K.

Adoracija

Adoracija

Kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį Anykščių Šv. Mato bažnyčioje tikintieji yra kviečiami susitikti su Viešpačiu adoracijoje. Nuo pat ankstyvo ryto, 8 val., iki šv. Mišių 18val. buvo galima melstis į Švenčiausiąjį Sakramentą. Šį penktadienį taip pat buvo kalbama ir Švč. Jėzaus Širdies litanija, Atsilyginimo malda. O nuo 16 val. galėjote išgirsti šlovinimo giesmes. „Šlovinkit Viešpatį amžiais, kad jisai džiaugtųsi savo kūryba.” (Ps 103, 31). Dievo šlovinimas visų pirma yra malda… Ir malda visų pirma turėtų būti šlovinimas, garbinimas. Šį kartą šlovinti Viešpatį pakvietė parapijietė Virginija su nuostabia jaunų mūsų parapijos žmonių kompanija. Jie giedojo bažnyčioje pirmą kartą, labai nedrąsiai, bet labai nuoširdžiai. Lydėjo vienybės ir Dievo artumo jausmas, vienijantis jaunus ir senus… Šlovinimo maldoje Šventoji Dvasia jungėsi su mūsų dvasia. Šventoji Dvasia yra gyvasis šaltinis, “trykštantis į amžinąjį gyvenimą” (Jn 4, 14). Ji atsiunčiama Jėzaus mokiniams tam, kad juos mokytų ir vestų “į tiesos pilnatvę” (Jn 16, 13). Taigi Šventoji Dvasia yra ir tiesos šaltinis, tiesos, kuria turime šlovinti Dievą. Ir pats šlovinimas, vedamas Šventosios Dvasios, stiprina ir maitina tikinčiųjų sielas tiesa apie Jėzaus viešpatavimą. Visa šlovinimo maldos esmė atsispindi šv. Augustino paraginime: “Tegu gieda jūsų balsas, tegu gieda jūsų gyvenimas, tegu gieda jūsų darbai.” Taigi giesmė Viešpačiui apima visą žmogaus ir jį supančios kūrinijos būtį. Tobuliausią šlovinimo auką Tėvui paaukojo pats Kristus, kurią Bažnyčia ir šiandien nekruvinu būdu aukoja Tėvui kaip vienintelę priimtiną atnašą, šlovindama Dievą savo gyvenimu ir garbindama Jį už Jo šlovinguosius darbus. Tikiu, kad ir kitą mėnesio penktadienį vėl galėsime rinktis kartu ir šlovinti. Ateik ir tu, gal nedrąsiai, o gal kupinas vilties, kad kartu mes stiprūs, kad kartu mes esame vienybėje su Viešpačiu.
Julija.

Renginys Šv. Kazimierui paminėti

Renginys Šv. Kazimierui paminėti

Sekmadienį parapijos namuose tikybos mokytojos surengė vaikams Šv. Kazimiero paminėjimo šventę. Dalyvavo visų trijų mokyklų mokiniai. Buvo žaidžiami žaidimai, paremti žiniomis apie karalaičio Kazimiero gyvenimą. Vaikai susidomėję klausė informacijos, o paskui taip puikiai atsakinėjo į klausimus, kad nebuvo nei vieno pralaimėjusio.
Visi buvo apdovanoti Šv. Kazimiero saldainiais, o aktyviausi ir smulkiomis dovanėlėmis.
Vaikų rankomis padarytas karalaičio portretas išsakė tokius šiltus jausmus, kurie leido pamiršti apie šių dienų sunkumus pasaulyje…. Po to su vaikais sukalbėjome maldą, prašant TAIKOS, MEILĖS IR RAMYBĖS. Ačiū visiems dalyvavusiems. Tai skatina nenuleisti rankų ir dalintis žiniomis, meile ir tiesiog gražiais dalykais.
Katechete D. Buelė
DIEVO ŽODŽIO SEKMADIENIS

DIEVO ŽODŽIO SEKMADIENIS

Sausio 23 d. Sekmadienį po 11 val. Šv. Mišių buvo skaitoma visa Evangelija pagal Luką ir vyko Švč. Sakramento adoracija, kurios metu buvo meldžiamasi už pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Evangeliją skaitė Anykščių parapijos parapijiečiai ir jaunimas besiruošiantis Sutvirtinimo sakramentui.

„Dievo Žodžio sekmadieniu norima sužadinti didesnį tikinčiųjų dėmesį Biblijai, kad ji būtų skaitoma, apmąstoma, kad ji būtų tikinčiųjų maldos ir švenčių šerdis, atsimenant šv. Jeronimo įspėjimą, kad „kas nėra susipažinęs su Biblija, tas nepažįsta Kristaus“.

Popiežiaus apaštališkajame laiške nurodyta, kad iniciatyva spontaniškai kilo vietinėse Bažnyčiose, kad patys vietinių Bažnyčių ganytojai paprašė daugiau dėmesio ir laiko skirti Šventajam Raštui. Be to, kaip irgi užsiminta popiežiaus laiške, jau Vatikano II Susirinkimas prieš daugiau kaip penkis dešimtmečius kalbėjo apie būtinumą labiau supažindinti visus tikinčiuosius su Šventuoju Raštu, paskatinti didesnį domėjimąsi, kad Šventasis Raštas kartu su Eucharistija būtų krikščionių gyvenimo židinys. „

SKAUTAI ANYKŠČIUOSE

SKAUTAI ANYKŠČIUOSE

Sekmadienį, sausio 23 dieną, Anykščiuose lankėsi skautai iš Vilniaus. Svečiai aplankė vietas, susijusias su 1863-1864 metų Sausio sukilimu: bažnyčią Paberžėje, Raguvos mišką, kur Zigmantas Sierakauskas laimėjo Genėtinių mūšį, sukilėlių kapines Vilkiškių miške (Panevėžio r.), buvo uždegtos žvakės prie paminklinio akmens Knebiuose netoli Inkūnų, kur sukilėliai turėjo savo stovyklą. Skautų vadovas kun. Dariušas Stančikas (ks. Dariusz Stańczyk) kartu su klebonu kun. Petru Baniuliu aukojo šv. Mišias. Kun. Dariušas, nors yra kilęs iš Lenkijos ir ilgą laiką dirbo Vilniuje, šiuo metu paskirtas klebonu Tobolsko mieste Rusijoje. Į šį Sibiro regioną buvo ištremta daugybė Lietuvos žmonių, kurių palikuonys ir dabar ten gyvena. Dvasininkas, sakydamas pamokslą, itin jautriai papasakojo apie sustikimus su šiais žmonėmis, kurie iki šiol kaip didelį turtą puoselėja protėvių perduotą katalikišką tikėjimą ir tradicijas. Per pamokslą Kun. Dariušas taip pat prisiminė ir Anykščių bažnyčios dvasininkus- kleboną Ferdinandą Stulginskį ir kun. Joną Jacevičių, kurie po Sausio sukilimo buvo ištremtį į Sibirą. Vikaras J. Jacevičius buvo ištremtas į Orenburgo, klebonas F. Stulginskis – Irkutsko guberniją. Šiais metais sukanka 120 metų nuo klebono F. Stulginskio mirties. Po šv. Mišių skautai uždegė žvakes prie Anykščių bažnyčios šventoriuje esančio kryžiaus, skirto Sausio sukilimo sukilėliams ir čia dirbusiems dvasininkams atminti.

Gloria victis!

Stanislovas L.

ŠV. MIŠIOS ŠEIMOMS

ŠV. MIŠIOS ŠEIMOMS

„Šiandien atidarius dideles, medines bažnyčios duris aš išgirstu, kaip Vaida su Mariumi šlovindami Viešpatį – kviečia ateiti Šventąją Dvasią. Širdis iš kart pradėjo plakti stipriau ir supratau, kad giesmė ir paprastumas šlovinant man be galo patinka. Priėjusi arčiau vaikų kampelio, aš jaukiai įsikuriu, jaučiu, kaip giedu kartu su šlovintojais ir man taip gera…Prasidėjus Šv. Mišioms vaikai susėda aplink stalą, šalia jų taip pat ir mamos Justė su Živile. Jos šiandien paruošė vaikams užduotėlę ir trumpą pasakojimą apie Krikštą. Juk dauguma esame pakrikštyti ir esame Dievo vaikai. Ir vaikams išgirsti apie Krikštą buvo taip pat įdomu ir labai smalsu. Taigi, visiems dalyvaujant Šv. Mišiose, vaikai taip pat buvo užimti. Išklausę pasakojimų, ėmėsi daryti vitražą, kurį vėliau atnešė per atnašavimą. Stabtelėti kasdieniniame bėgime ir pamatyti man skirtas Dievo dovanas buvo be galo gera. Giesmė, kurią išgirdau ir pajaučiau, jaukumas, kuris pripildė širdį ir Dievo kūnas, kuris pamaitino mano sielą, kartais alkstančią…O antrame skaitinyje išgirdau – Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus, bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena. Meldžiuosi, Viešpatie, visa širdimi, kad kiekvienas iš mūsų atėjęs į Tavo namus pajaustų ramybę, jaukumą ir sielos džiaugsmą, nors trumpai susitikus Tave. Sugriauk mano netikėjimą ir nepasitikėjimą Tavimi, apkabink ir būk kasdienybėje.“

Julija I.