Gražų ir šiek tiek vėjuotą penktadienį leidomės į jau tradicinę piligriminę kelionę šv. Jokūbo keliu Anykščių rajone. Puikiai nuteikė bendra malda Užunvėžių bažnytėlėje: balsas balsan po šventovės skliautais skambėjo Švč. Jėzaus Širdies litanija. Pabirę po šventorių – galvojome apie savo bėdas, rūpesčius, skaudulius ir stipriai stipriai spaudėme savuosna delnuose sudėtus akmenėlius: kad išskaudėtų. Iš tų lauko akmenėlių prie šventoriuje esančio kryžiaus sudėjome Marijos rožinį. Ir nusiteikėme kelionei – 20 km. pėsčiomis iki Anykščių šventovės. Kalbėdamiesi, būdami tyloje ar šiek tiek šėliodami, stabtelėdami atsigaivinti medžių paunksmėje – pamažu artėjome iki tikslo. O pirmutinis tikslas – atgaivinti pavargusias kojas Šventosios upėje. Viskas pavyko!!! Puikus buvo vakaras parapijos namuose, nes picomis gardžiausiomis mus vaišino mūsų kunigai. Didelis jiems dėkui!! Po atokvėpio žaidėme įvairiausius žaidimus, bendravome ir, žinoma, nemiegojome visą naktį. Ačiū šv. Jokūbo kelio draugų asociacijai už dovanas ir piligrimų pažymėjimus. Ir – iki kitų metų.

Daiva K.