Kategorija – Dievo Žodis

Sekti mūsų Mokytoju ir Viešpačiu

Sekti mūsų Mokytoju ir Viešpačiu

XXIV Eilinis Sekmadienis, B eilinis laikas E2

Mk 8,27–35

Sekmadienio Evangelijoje girdime, kaip Jėzus, keliaudamas į Pilypo Cezarėją, klausia savo mokinių, kuo žmonės jį laiko. Atsakymų sulaukia įvairių: vieniems jis – Jonas Krikštytojas, kitiems – Elijas ar kuris nors kitas pranašas. Tuomet Jėzus kreipiasi tiesiai į savo mokinius: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras visų mokinių vardu atsako: „Tu esi Mesijas.“ Matydamas Petro tikėjimą, kuris visuomet yra Dievo suteikta malonė, Jėzus atvirai papasakoja mokiniams, koks likimas jo laukia Jeruzalėje: Žmogaus Sūnui teks daug kentėti, jis bus nužudytas, tačiau po trijų dienų prisikels. Tai išgirdęs Petras pasipiktina, nusiveda Jėzų į šalį ir ima jam priekaištauti. Kokia Jėzaus reakcija? Jėzus labai griežtai subara Petrą: „Eik šalin, šėtone!“

Jėzus mato, – sako popiežius Pranciškus, – kaip Petro, kitų apaštalų, taip pat ir mūsų viduje Tėvo suteiktai malonei trukdo piktojo gundymas. Mes esame gundomi nevykdyti Dievo valios. Pranešdamas apie laukiančią kančią ir mirtį Jėzus nori padėti savo sekėjams suprasti, kad Jis yra nuolankus ir tarnaujantis Mesijas. Jis yra nuolankus tarnas, klusnus Tėvo valiai. Dėl to, kreipdamasis į minią, Jėzus sako, kad visi, kurie seka Jo pavyzdžiu, irgi turi būti tarnai. „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.“

Sekti Jėzumi reiškia imti savo kryžių – kiekvienas jį turi – ir eiti paskui Jį. Pasak popiežiaus, tai nėra lengvas greitos sėkmės ir trumpalaikės šlovės kelias. Tai kelias, vedantis į tikrą laisvę, į išsivadavimą iš egoizmo ir nuodėmės. Reikia kategoriškai atmesti supasaulėjusią mąstyseną, kuri į gyvenimo centrą stato savąjį „aš“ ir savo interesus, nes ne to Jėzus nori iš mūsų! Jėzus sako, kad tas, kas pražudys savo gyvybę dėl Jo ir dėl Evangelijos, ją išsaugos, atgaus atnaujintą, pilnatvišką ir autentišką. Jėzus mums sako, kad sekimas juo veda į prisikėlimą, į nesibaigiantį gyvenimą su Dievu. Apsisprendimas sekti mūsų Mokytoju ir Viešpačiu, kuris tapo visų tarnu, reikalauja atidaus Jo žodžio klausymosi skaitant Evangeliją bei švenčiant sakramentus.

Mąstymo pabaigoje popiežius klausia: „Ar jaučiate troškimą sekti Jėzumi? Pagalvokite apie tai. Melskitės. Leiskite, kad Viešpats jums kalbėtų.“

Švenčiausioji Mergelė, kuri sekė Jėzų iki pat Kalvarijos, tepadeda mums apvalyti savo tikėjimą nuo netikrų Dievo atvaizdų, ištikimai sekti Kristumi ir laikytis jo Evangelijos.

 

Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugsėjo 13 d. Šv. Petro aikštėje popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.

Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis

Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis

„Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“

XXII Eilinis Sekmadienis

Mk 7,1–8.14–15.21–23

Evangelijos pagal Morkų ištraukoje kalbama apie Jėzaus diskusiją su fariziejais ir Rašto aiškintojais. Diskutuojama apie „prosenių paprotį“, kurį Jėzus, remdamasis pranašu Izaiju, vadina „žmonių išgalvotais priesakais“. Pasak popiežiaus, jie niekada neturėtų būti keliami aukščiau „Dievo įsakymo“.

Komentuodamas Evangelijos ištrauką popiežius Pranciškus priminė, kad tradicinės normos, apie kurias čia kalbama, susijusios ne vien su Mozei apreikštais Dievo įsakymais. Tarp jų buvo ir daugybė įvairių smulkių taisyklių. Jos taikytos labai skrupulingai ir laikytos tikro religingumo išraiška. Todėl tas smulkmeniškas taisykles pažeidę Jėzaus mokiniai tuoj pat susilaukė priekaištų. Jėzaus atsakymas skamba kaip pranašystė: „Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių.“ Girdėdami šiuos žodžius, mes gėrimės savo Mokytoju. Girdime ir jaučiame, kad Jame glūdi tiesa ir jo išmintis vaduoja mus iš prietarų.

Tačiau dėmesio! – sako popiežius. Jėzus ir mus nori įspėti: negana išoriškai laikytis taisyklių, kad būtume geri krikščionys. Kaip tąkart fariziejams, taip ir mums gresia pavojus jaustis viską teisingai darantiems arba, dar blogiau, manyti, kad esame geresni už kitus vien dėl to, kad laikomės visų taisyklių, o tuo pat metu nemylime artimo, esame kietaširdžiai ir išdidūs. Nebūtų prasmės vien paraidžiui laikytis įsakymų, jei nesikeistų mūsų širdis, jei įsakymų laikymasis netaptų troškimu sutikti Dievą jo Žodyje, maldoje, jei nesiektume teisingumo ir taikos, nepadėtume vargstantiems ir persekiojamiems žmonėms.

Mes visi, gyvenantys savo bendruomenėse, parapijose, savo miestų rajonuose, puikiai suprantame, – sako Pranciškus, – kiek daug žalos Bažnyčiai padaro ir kaip papiktina žmonės, kurie skelbiasi esą geri katalikai, dažnai eina į bažnyčią, o kasdieniame gyvenime nesirūpina šeima, apkalba kitus. Jėzus tai smerkia, nes tokia laikysena priešinga krikščioniškam liudijimui.

Jėzus atkreipia mūsų dėmesį ir į gilesnius dalykus: „Nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina.“ Šitaip Jėzus pabrėžia vidaus, širdies pirmumą. Išoriniai dalykai nepadarys mūsų nei šventų, nei nešventų. Tik širdyje gimsta mūsų ketinimai, pasirinkimai, troškimas daryti viską dėl Dievo meilės. Išorinė laikysena yra to, kas nuspręsta širdyje, pasekmė. Gėrio ir blogio riba yra ne žmogaus išorėje, bet viduje. Galime paklausti: kur tavo širdis? Jėzus sako: „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.“ Kas yra mano lobis? Jėzus, Jo mokymas? Jei taip, vadinasi širdis gera. O jei mano lobis yra kas kita? Dėl to širdžiai visada reikia apsivalyti, atsiversti. Kitaip ir mūsų rankos bus nešvarios, ir mūsų lūpos negalės nuoširdžiai kalbėti apie meilę. Tik švarios lūpos gali tarti atleidimo žodžius. O tai įmanoma tik nuoširdžiai apvalius savo širdį.

 

Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugpjūčio 30 d. Petro aikštėje popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.

Kas man yra Jėzus?

Kas man yra Jėzus?

Kas man yra Jėzus?

XXI Eilinis Sekmadienis

Jn 6, 60–69

Šiandien baigiame skaityti šeštąjį Evangelijos pagal Joną skyrių, kuriame Jėzus kalba apie Gyvybės duoną.

Jėzui baigiant kalbėti matome, kad žmonių entuziazmas blėsta išgirdus, jog Jis yra duona, nužengusi iš dangaus, ir duoda savo kūną kaip maistą, o kraują kaip gėrimą. Susirinkusiai miniai atrodo, kad šie žodžiai byloja apie pralaimėjimą ir nėra verti Mesijo. Kai kurie žmonės yra įsitikinę, jog Jėzus, jų lauktasis Mesijas, turi kalbėti ir elgtis taip, kad Jo misija iškart būtų sėkminga. Ir čia jie klysta: jie neteisingai suvokia Mesijo pašaukimą! Netgi mokiniams sunku suprasti Jėzaus žodžius. Jie sako: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“

Tačiau iš tiesų mokiniai gerai suprato Jėzaus kalbą, – sako popiežius Pranciškus. Jie taip gerai ją suprato, kad nenorėjo jos klausytis, nes ta kalba sukėlė mąstysenos krizę. Jėzaus žodžiai visada sukelia krizę, ypač pasaulio dvasios, supasaulėjimo akivaizdoje. Tačiau Jis pasiūlo ir raktą, padedantį įveikti sunkumus. Šį raktą sudaro trys elementai. Pirma – tai dieviškoji Jėzaus kilmė: Jėzus nužengė iš dangaus ir sugrįš „kur jis buvo pirmiau“. Antra – Jėzaus žodžius įmanoma suprasti tik padedant Šventajai Dvasiai, kuri „teikia gyvybę“. Tik Šventosios Dvasios dėka įmanoma pažinti Jėzų. Trečia – pagrindinė Jo žodžių nesupratimo priežastis yra tikėjimo stoka: „Kai kurie iš jūsų netiki.“ Ir iš tiesų, „nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė“. Nors ir matydamas, kad kai kurie mokiniai Jį palieka, Jėzus nenuolaidžiauja ir nesušvelnina savo žodžių, bet, priešingai, klausdamas Dvylikos „gal ir jūs norite pasitraukti?“ skatina aiškiai apsispręsti būti su Juo arba trauktis.

Po šių žodžių girdime visų apaštalų vardu Petro ištartą išpažinimą: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ Jis nesako: „Kur mes eisime“, bet sako: „Pas ką mes eisime“. Čia kalbama ne apie pradėto darbo atsisakymą, bet apie ištikimybę Asmeniui. Ištikimybė Dievui – tai ištikimybė Asmeniui, su kuriuo einame vienu keliu. Tas asmuo yra Jėzus. Viskas, ką mums duoda pasaulis, nepasotina begalybės troškimo. Mums reikia Jėzaus, reikia būti su Juo, maitintis prie Jo stalo, maitintis amžinojo gyvenimo žodžiais. Tikėti Jėzų – tai statyti Jį į savo gyvenimo centrą, kad jis būtų mūsų gyvenimo prasmė. Kristus yra ne priedas, bet „gyvybės duona“, pagrindinis maistas. Susisieti su Juo tikėjimo ir meilės ryšiais nereiškia būti pavergtiems, tai reiškia būti iš tiesų laisviems.

Šventasis Tėvas kviečia kiekvieną savęs paklausti: Kas man yra Jėzus? Vardas? Idėja? Istorinė asmenybė? Ar tas, kuris mane myli, už mane atidavė gyvybę ir keliauja kartu su manimi? Kas tau yra Jėzus? Ar tu esi su Jėzumi? Ar stengiesi geriau susipažinti su Jo mokymu? Ar kasdien skaitai Evangeliją, kad geriau Jį pažintum?  Ar turi kišenėje ar rankinėje mažą Evangelijų knygelę? Kuo daugiau laiko praleidžiame su Juo, tuo labiau stiprėja mūsų troškimas būti su Juo. Kiekvienas sau tyliai širdyje atsakykime į klausimą: „Kas man yra Jėzus?“

 

Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugpjūčio 23 d. Petro aikštėje Popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.

Senojo Testamento studijos

Senojo Testamento studijos

Štai prabėgo jau antrasis susitikimas, kviečiantis gilintis į Senąjį Testamentą. Kas antrą ketvirtadienį Parapijos namuose, Vilniaus g. 10, po šv. Mišių (apie 19 val.) kviečiame visus tikinčiuosius, kurie trokšta pažinti Šventojo Rašto gelmes, suprasti, kaip Dievas veda juo pasitikintį žmogų, išgirsti apie įvairias Biblijos interpretacijos galimybes, būti ir dalintis krikščioniškoje bendruomenėje. Ir klausti! Nes jei nesi tikras dėl Bažnyčios, Dievo, tikėjimo, bet jau kirba širdyje klausimas.. gilinkis, ir rasi atsakymus!

Susitikime buvo nagrinėjama Pradžios knygos 1 skyrius – pirmasis pasakojimas apie kūrimą (http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Pr_1). Kodėl Dievas apie kūrimą papasakoja tiek mažai? Dievui nebūtų problemų papasakoti apie smulkiausius mokslinius procesus, bet ar tai mums teiktų tiek peno, ar mes tai suprastume? Ar tikėjimas prieštarauja mokslui? Ar Dievas sukūrė visas rūšis iš karto, ar jos vystėsi palaipsniui? Kodėl Dievo kūrimo šedevras yra žmogus? Kodėl Dievas septintąją Dieną ilsėjosi? Ar dėlto ir mums yra išganinga vieną dieną per savaitę tiesiog dėkoti Dievui, džiaugtis gyvenimu, ilsėtis ir pasakyti: „taip, tai ką padariau per 6 darbo dienas, padariau su meile, iš visos širdies, ir tai buvo gera“? Šiuos ir kitus klausimus kėlė ir į juos atsakyti bandė kunigas Mindaugas ir visi susirinkusieji.

Ateinantis susitikimas – gruodžio 21 d, Parapijos namuose, po šv. Mišių (apie 19 val.) bus nagrinėjamas 2 skyrius (http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Pr_2). Jeigu yra galimybė, atsineškite užrašus, rašiklį ir Šventąjį Raštą!