Metai: 2022

Žiema šį metą užklupo tikrai netikėtai… Jau baigiasi adventas, o, rodos, ką tik buvom susibėgę į parapijos salę šv. Cecilijos dienai paminėti. Mūsų parapijos jaunimas klausėsi katechetės Daivos pasakojimo apie choristų, giedotojų, muzikantų globėją šv. Ceciliją. Arnas ir Martynas gitaros skambesiu išbudino mūsų visų drąsą užgiedoti. Vaišinomės picomis ir savais suneštais skanėstais. Sveikinome Dariją ir Arną jų gimtadienių proga. Bendravome ir labai džiaugėmės, kad mus aplankė klebonas Petras. O pirmąją advento savaitę parapijos kunigai ir katechetės sukvietė vaikų, besiruošiančių sakramentams, tėvelius pasikalbėti apie tikrą advento įprasminimą. Dėkojame vikarui Raimundui už šiltą bendravimą, paprastą, bet prasmingą kelionės link Betliejaus pristatymą. Viltingo ir meile sušildyto likusio laiko iki šv. Kalėdų ryto !!!

Mūsų bažnyčia yra mylima anykštėnų, kurie pagrįstai didžiuojasi jos grožiu ir didybe, ja žavisi ir turistai, gėrėdamiesi joje sukauptais meno kūriniais, žvalgydamiesi į Anykščių tolumas, atsiveriančias iš bažnyčioje įrengtos apžvalgos aikštelės. Dabar ir dar vienas pastatas grįžta į gyvenimą.

Grožintis R. Idzelio sukurtomis stacijomis ne vienam sukirbėdavo mintis − o kas gi per vienas tas baltas apvalus mūrinukas šventoriaus kampe? Tik senieji anykštėnai dar paminė, jog čia buvusi vadinamoji „grabarnia“ – patalpa, kurioje prieškaryje laikydavo karstus. Šis statinys išlikęs dar iš senosios bažnyčios, statytos XVIII a. pabaigoje, laikų, taigi, galima teigti, jos jis – vienas seniausių mūrinių pastatų Anykščiuose (kartu su Koplyčia ir Okuličiūtės dvareliu). Ilgą laiką jame buvusi malkinė, sandėliukas.

Laikas gerokai apardė šį pastatą: sutrūnijo medinės dalys, ištrupėjo mūras, suskilo sienos… Net malkoms laikyti jis pasidaręs nebetinkamas… 2022 m. gavus Anykščių rajono savivaldybės finansinę paramą, pastatas buvo suremontuotas, atgavo savo buvusią išvaizdą ir yra pasiruošęs tapti dar vienu šventoriaus traukos tašku. Čia planuojama įrengti išsamią Šv. apašt. evang. Mato bažnyčios istorijos ekspoziciją. Galbūt šis naujai atgimęs istorinės dvasios kupinas pastatas ilgainiui taps dar vienu  kultūrinio turizmo objektu Anykščiuose.

Kasmet Bažnyčia švenčia Pasaulinę misijų dieną – šiais metais ji minima spalio 23 d. Jau daugelį metų visas spalis yra Misijų mėnuo. Popiežius Pranciškus rašė, kad kiekvienas turime pasijusti nepakeičiamai svarbūs Bažnyčiai vykdant įsipareigojimą skelbti Evangeliją. Popiežius mus kviečia ne tiek leisti kitiems evangelizuoti pasaulį, o patiems nedelsiant to imtis…

Tad saulėtą spalio 7 d. popietę Jono Biliūno gimnazijos savanorių būrelis kartu su vadove Daiva, gausus būrys Antano Baranausko pagrindinės mokyklos ir Antano Vienuolio progimnazijos mokinių, vadovaujami tikybos mokytojos Astos, išsiruošė į piligriminį žygį „Misijų keliais“ iki Andrioniškio.  Kelionė prasidėjo pėsčiųjų taku palei Šventąją. Stabtelėjome prie siaurojo geležinkelio tilto. Mokytoja Asta papasakojo apie tai, kad spalio mėnuo skelbiamas misijų mėnesiu. Sutarėme, kad mūsų misijinė kelionė bus už taiką pasaulyje ir už asmeninius, mums labai svarbius žmones ar dalykus. Užrašę prašymus – maldavimus ant lapelių, juos saugojome visą kelionę. Draugiškai, linksmai, nuotaikingai, su poilsio pertraukėlėmis keliavome gražiais mūsų krašto keliais. Sustojome Niūronių muziejuje, miško kelyje pagerbėme žuvusius partizanus. Savanorio Arno vedami skandavome skanduotes ir tiesiog kalbėjomės. Pasiekę poilsiavietę Andrioniškyje, susikūrėme laužą, kepėme dešreles ir zefyrus, žaidėme, šnekučiavomės, dainavome, klausėmės gitaros skambesio.  Laužo liepsnoms atidavėme savo rašytus lapelius su mūsų mažos, bet tikrai svarbios misijos rūpesčiais, džiaugsmais, prašymais ir viltimis. Ir vėl ruošiamės kitam misijiniam žygiui: Troškūnai – Anykščiai siauruko bėgiais. Tad iki spalio 28 -osios Troškūnų vienuolyne. Ir AČIŪ už tikrą gebėjimą BŪTI KARTU. 

Daiva Kuprionienė

Liepos 23 – rugpjūčio 27 d., Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyko XXII Šv. Mato tarptautinis vargonų muzikos festivalis (meno vadovas Stanislovas Aglinskas), kvietusius muzikos meno profesionalus ir melomanus puošti savo sielas didingais instrumentų karaliaus muzikos garsais. Klausytojai turėjo puikią galimybę susipažinti su plačiomis vargonų galimybėmis, išgirsti kaip jie harmoningai dera su žmogaus balsu ir kitais instrumentais.

Festivalis publikai dovanojo net dešimt didelės meninės ir kultūrinės vertės renginių, kuriuose dalyvavo profesionalūs Lietuvos ir penkių užsienio šalių vargonų muzikos atlikėjai. Greta jų pasirodė ir trimitininkai, aktorius, dainininkė bei mišrus choras ir kamerinis orkestras.

Šeši soliniai vargonų muzikos koncertai vyko Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Liepos 23 d., 23 val., gausią festivalio renginių virtinę, po tamsos apgaubtais bažnyčios vitražais atidarė vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė ir aktorius Rolandas Kazlas. Jie atliko žymųjį XX a. antrosios pusės čekų kopozitoriaus Petro Ebeno opusą „Pasaulio labirintas ir širdies rojus“. Kūrinys tapo dar įspūdingesnis dėka šviesų dailininko Arvydo Buinausko, kompozicijos pagrindu sukurtos meninės šviesų instaliacijos „Bendrystės šviesa“. Koncertą vedė muzikologė Lukrecija Stonkutė. Toks išskirtinis reginys pritraukė gausybę anykštėnų ir miesto svečių, o koncertą įamžinusios fotografijos ir vaizdo įrašai iki pat šiol aptarinėjami interneto platybėse.

Po atidarymo koncerto, klausytojus džiugino išskirtinai užsienio šalių jaunųjų vargonininkų atliekama muzika. Liepos 30 d. svečiavosi viena perspektyviausių, jaunosios kartos vargonininkių iš Vengrijos Zita Nauratyill. Ji supažindino su Renesanso, baroko, romantizmo ir XX amžiaus vargonų muzikos viražais. Atlikėja sužavėjo akademišku, sukauptu programos perteikimu. Rugpjūčio 6 d., nyderlandietis vargonininkas Maarten Wilmink grojo ryškiausius XIX-XXI a. sandūros prancūzų, slovakų, nyderlandų, belgų opusus. Anot festivalio meno vadovo S. Aglinsko: „pradžioje M. Wilmink nuogąstavo, kad jo pasirinkta muzikinė programa klausytojams gali būti per sudėtinga. Tačiau anykštėnai kūrinius puikiai priėmė, išklausė, o ir paties atlikimo būta itin spalvingo.“

Rugpjūčio 13 d., festivalyje svečiavosi vargonininkas iš Vokietijos – Johannes Lamprecht.  Koncerte keliavome nuo baroko garsinių perlų iki XX-XXI a. sandūros opusų. Žinia, kad J. S. Bachas yra jo vienas mėgiamiausių kompozitorių, tad ypač įsimintina buvo pastarojo Tokata ir Fuga F-dur, kuriose atsiskleidė tikroji vokiečių Mokyklos vargonavimo specifika.  Rugpjūčio 20 d., festivalyje griežė prancūzų vargonininkas Quentin du Verdier, Tarptautinio Elizabethos B. Stephens vargonininkų konkurso Atlantoje I premijos laureatas. Pastarasis išskirtinį dėmesį skiria prancūziškai vargonų muzikai. Tad ir koncerto metu, greta J. S. Bacho opusų skambėjo net trys, romantinės, prancūzų kompozitorių kompozicijos, kurios buvo atliktos preciziškai, virtuoziškai, žavėjo aiški artikuliacija.

Festivalis buvo užbaigtas taip pat įspūdingai kaip ir pradėtas. Koncertavo sesės vargonininkės prof. Virginija Survilaitė ir Živilė Survilaitė atlikdamos premjerinį kompozitoriaus Juliaus Aglinsko kūrinį „Atliepiant tylą“ dviem vargonams. Kūrinys – meditatyvios, sonorinės prigimties, leidęs klausytojams pasinerti į giliausius asmeninius psichologinius ir filosofinius klodus. Paties kompozitoriaus teigimu: „tai monotembriškas, ramios, tąsios faktūros, lėtomis laiko proporcijomis besiskleidžiantis ir vienas kitą atliepiančių instrumentų erdvėje kūrinys. „Atliepiant tylą“ yra  mano pirmasis opusas vargonams, tad prireikė nemažai laiko muzikinės faktūros, medžiagos ir sąveikos su šios bažnyčios akustinėmis savybėmis paieškoms.“ Festivalio uždarymo koncerte dalyvavo ir Vilniaus Universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Jankūnas). Orkestras, drauge su vargonininke Ž. Survilaite atliko itin romantiškos prigimties, kupiną didingų jausmų, spalvingų harmonijų italų kompozitoriaus Ottorino Respighi Siuitą G-dur. Renginį vedė muzikologė Lukrecija Stonkutė.

Tuo tarpu, Šv. Mato tarptautinio vargonų muzikos festivalio kamerinio pobūdžio renginiuose, liepos 3 d., Dusetose koncertavo Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto mišrus choras „Salve Cantus“, vargonuojant šio festivalio meno vadovui S. Aglinskui. Taip pat dalyvavo trimitų duetas – Kęstutis Grigaliūnas ir Rimvydas Gagiškis. Rugpjūčio 14-15 d., Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bei Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiose viešėjo vargonininkė iš Latvijos Larisa Carjkova drauge su sopranu Monta Martensone. Rugpjūčio 21 d., priešpaskutiniajame festivalio renginyje, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pasirodė jaunieji Lietuvos vargonininkai – studentai, muzikos mokyklų mokiniai bei vokalistai. Festivalio metu, Anykščių ir Debeikių bažnyčiose vyko kūrybinės stovyklos, kuriose vargonų muzikos atlikimo subtilybėmis dalinosi vargonininkė prof. V. Survilaitė.

Didžiulė festivalio lankytojų gausa byloja apie neabejotiną vargonų muzikos ir vargonininkų reikalingumą ir teikiamą didžiulę prasmę visuomenei. Festivalio organizatoriai dėkoja už buvimą drauge ir tikisi Jus išvysti kitų metų, XXIII Šv. Mato tarptautinio vargonų muzikos festivalio renginiuose!

Lukrecija Stonkutė

Išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, pažinimas, maldingumas, pagarbi Dievo baimė – tai dovanos, kurias gausiai dalina Šv. Dvasia. Ar turi šias dovanas? Ar naudojasi jomis? Jei taip, tai būk pasveikintas, o jeigu ne – tai pats laikas apie tai pagalvoti…. Vedami katechetės Daivos Kuprionienės ir vikaro R. Zimkos 45 mokiniai ir 18 suaugusiųjų priėmė Sutvirtinimo Sakramentą. Rankos, kojos drebėjo iš pagarbios Meilės Dievui ir kažkokiai nepaaiškinamai nežinomybei… Bet tikroji ramybė, atradus gyvenimo MOKYTOJĄ, atsispindėjo tų žmonių akyse. Vyskupo L. Vodopjanovo OFM žodžiai apie Šv. Trejybę krito giliai į širdis, nepalikdami vietos abejonėms dėl sudėtingų kasdienybės posūkių. Nuostabi padėkos – atnašų puokštė, sukurta katechečių rankomis, dar kartą priminė, kad mūsų NEREGIMAS KŪRĖJAS – tobulas! Tik per JĮ, tik su JUO ir tik JAME gali tilpti tiek grožio ir MEILĖS savo vaikams. Jeigu dar svarstai ar nori JĮ pažinti, tai žinok, kad jau – laikas. Neturinčios „galiojimo laiko“ DOVANOS Tavęs laukia. Ateik ir priimk

Daiva Buelė

Liūdna, nuobodu, o gal kažką skauda viduje?? Ateik, ieškok, keliauk su mumis link JO, kuris turi visko apsčiai ir laukia

Mūsų kelionė, vedama katechečių D.Kuprionienės, D.Buelės ir A.Striogienės, prasidėjo Užunvėžių bažnyčioje Šv. Mišiomis ir baigėsi Anykščių parapijos namuose. Dalyvavo visų trijų mokyklų mokiniai. Kelionė buvo karšta, linksma, verčianti dairytis po nuostabiai sukurtus Dievo darbus, nes buvo duota užduotis. O užduotis – pamatyti kartu keliaujantį Jėzų ir užfiksuoti nuotraukoje

Kad mūsų neužvaldytų nuovargis….kalbėjom visi kartu rožinio slėpinius, murkdėm kojas šaltinėlyje, valgėm mamyčių suruoštus sumuštinius. O išsekus vandens atsargoms….Dievas apie tai irgi pagalvojo

Nuostabioji Bakanauskų šeima priėmė mus savo GAGOS ūkyje, pagirdė, vaikai aprodė ūkio gyventojus ir palinkėjo gero kelio. Pats didžiausias AČIŪ jiems

Ir mūsų kelionės finišas -nakvynė parapijos namuose su žaidimais, gitara ir picomis, kuriomis vaišino klebonas P.Baniulis ir vikaras R.Zimka

Gera, kai visų akys, širdys ir mintys sutampa ir veda į vieną tikslą – augti vidumi, skleisti Dievo žodį per Meilę ir „žvejoti“ žmones

Daiva Buelė

Komunija reiškia bendrystę. Priimdami Švenčiausiąjį Sakramentą patiriame bendrystę su Jėzumi. Sunkiai protu suvokiamas dalykas…,bet tai išlieka mūsų tikėjimo paslaptimi, kuri kiekvienam sava ir joje tarpininkų nebelieka.

Tai padėka Dievui už Jo Sūnų

Lepinat saulutei, A. Baranausko mokyklos ketvirtokai, vedami katechetės Daivos Buelės, žengė link altoriaus į „gyvą“ susitikimą su JĖZUMI. Baltų suknelių šnaresys pridengė jaudulio atodūsius, bet nepaslėpė akių švytėjimo norint pamatyti ir „paragauti“ gyvo Kristaus. Vaikai, priėmė Švenčiausiąjį Sakramentą, atsipalaidavo ir pažadėjo klebonui P. Baniuliui, kad į Dievo namus atvyks dažniau, nei, kad tik į savo vestuves ar savo vaikų krikštynas.

Po to jaunieji parapijiečiai su Vaida P. sugiedojo palaiminimo giesmę ir į lauką…. užfiksuoti šventės akimirkos ir priimti artimųjų sveikinimų.

Su meile, šiluma ir apkabukais vieni kitus išlydėjome į kelią, kuris veda TIK TIESIAI….O JĖZUS visada šalia, nes JIS veda jau pramintu ir patikrintu keliu. Amen.

Daiva Buelė

Vėluojanti vasara neatėmė iš mūsų žygių ir bendrystės troškimų. Birželio 1-2 d.d. būrelis J. Biliūno gimnazijos entuziastų – savanorių, A. Vienuolio progimnazijos ir A. Baranausko pagrindinės mokyklos mokinių, kuriuos lydėjo mokytoja Asta keliavome siauruko bėgiais nuo Anykščių iki Rubikių poilsiavietės „Esina“. Netrumpą kelionę skyrėme apmąstymams apie taikos svarbą – kalbėjome Marijos rožinį; diskutavome, ką reiškia iš tiesų keliauti kartu ne tik žygiuose, bet ir per gyvenimą,  sustabdėme akimirką iš Luko evangelijos apie Emauso mokinius fotografijose. Kai apsistojome poilsiavietės namelyje, turėjome atlikti įvairias užduotis: kurti draugų portretus ir juos apibūdinti – tai buvo džiaugsmo ir daug juoko suradus begalę panašumų į mus tikruosius. Kad iš ežero galėtume ištraukti akmenėlius – mergaitės net išsimaudyti nepabūgo: gražų gražų rožinį iš akmenėlių sudėliojome, įpindami savąsias maldas. Gera buvo iš aplinkoje esančių daiktų/augalų sukurti sveikinimą Tėvo dienai; pristatyti fotografijas apie Jėzaus mokinius (užduotį visi įvykdė puikiai, nes reikėjo fotografuoti slapčia, kad niekas nepastebėtų ir kad nesimatytų veidų…). Lietus neužgesino laužo liepsnos, tad vakarienė pavyko puiki – gardūs šašlykai ir keptos ant grotelių dešrelės. Tinklinis, kamuoliuko gaudymas, Martyno gitaros skambesys ir įtaigus švelnus Eglės balsas, pasivaikščiojimai … Žinoma, bemiegė naktis ir pokalbiai, pokalbiai, gyvi pokalbiai …

Tad kam patinka žygiai ir buvimas kartu, kam nesvetimi amžini dalykai – kviečiame jungtis į Šv. Jokūbo kelio piligriminį žygį nuo Užunvėžių iki Anykščių birželio 10-11d.d. Šis atstumas įeina į Camino Lituano kelią, bus išduoti sertifikatai ir piligrimystės pasai.

Daiva K.