Metai: 2022

Kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį Anykščių Šv. Mato bažnyčioje tikintieji yra kviečiami susitikti su Viešpačiu adoracijoje. Nuo pat ankstyvo ryto, 8 val., iki šv. Mišių 18val. buvo galima melstis į Švenčiausiąjį Sakramentą. Šį penktadienį taip pat buvo kalbama ir Švč. Jėzaus Širdies litanija, Atsilyginimo malda. O nuo 16 val. galėjote išgirsti šlovinimo giesmes. „Šlovinkit Viešpatį amžiais, kad jisai džiaugtųsi savo kūryba.” (Ps 103, 31). Dievo šlovinimas visų pirma yra malda… Ir malda visų pirma turėtų būti šlovinimas, garbinimas. Šį kartą šlovinti Viešpatį pakvietė parapijietė Virginija su nuostabia jaunų mūsų parapijos žmonių kompanija. Jie giedojo bažnyčioje pirmą kartą, labai nedrąsiai, bet labai nuoširdžiai. Lydėjo vienybės ir Dievo artumo jausmas, vienijantis jaunus ir senus… Šlovinimo maldoje Šventoji Dvasia jungėsi su mūsų dvasia. Šventoji Dvasia yra gyvasis šaltinis, “trykštantis į amžinąjį gyvenimą” (Jn 4, 14). Ji atsiunčiama Jėzaus mokiniams tam, kad juos mokytų ir vestų “į tiesos pilnatvę” (Jn 16, 13). Taigi Šventoji Dvasia yra ir tiesos šaltinis, tiesos, kuria turime šlovinti Dievą. Ir pats šlovinimas, vedamas Šventosios Dvasios, stiprina ir maitina tikinčiųjų sielas tiesa apie Jėzaus viešpatavimą. Visa šlovinimo maldos esmė atsispindi šv. Augustino paraginime: “Tegu gieda jūsų balsas, tegu gieda jūsų gyvenimas, tegu gieda jūsų darbai.” Taigi giesmė Viešpačiui apima visą žmogaus ir jį supančios kūrinijos būtį. Tobuliausią šlovinimo auką Tėvui paaukojo pats Kristus, kurią Bažnyčia ir šiandien nekruvinu būdu aukoja Tėvui kaip vienintelę priimtiną atnašą, šlovindama Dievą savo gyvenimu ir garbindama Jį už Jo šlovinguosius darbus. Tikiu, kad ir kitą mėnesio penktadienį vėl galėsime rinktis kartu ir šlovinti. Ateik ir tu, gal nedrąsiai, o gal kupinas vilties, kad kartu mes stiprūs, kad kartu mes esame vienybėje su Viešpačiu.
Julija.

Sausio 23 d. Sekmadienį po 11 val. Šv. Mišių buvo skaitoma visa Evangelija pagal Luką ir vyko Švč. Sakramento adoracija, kurios metu buvo meldžiamasi už pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Evangeliją skaitė Anykščių parapijos parapijiečiai ir jaunimas besiruošiantis Sutvirtinimo sakramentui.

„Dievo Žodžio sekmadieniu norima sužadinti didesnį tikinčiųjų dėmesį Biblijai, kad ji būtų skaitoma, apmąstoma, kad ji būtų tikinčiųjų maldos ir švenčių šerdis, atsimenant šv. Jeronimo įspėjimą, kad „kas nėra susipažinęs su Biblija, tas nepažįsta Kristaus“.

Popiežiaus apaštališkajame laiške nurodyta, kad iniciatyva spontaniškai kilo vietinėse Bažnyčiose, kad patys vietinių Bažnyčių ganytojai paprašė daugiau dėmesio ir laiko skirti Šventajam Raštui. Be to, kaip irgi užsiminta popiežiaus laiške, jau Vatikano II Susirinkimas prieš daugiau kaip penkis dešimtmečius kalbėjo apie būtinumą labiau supažindinti visus tikinčiuosius su Šventuoju Raštu, paskatinti didesnį domėjimąsi, kad Šventasis Raštas kartu su Eucharistija būtų krikščionių gyvenimo židinys. „

Sekmadienį, sausio 23 dieną, Anykščiuose lankėsi skautai iš Vilniaus. Svečiai aplankė vietas, susijusias su 1863-1864 metų Sausio sukilimu: bažnyčią Paberžėje, Raguvos mišką, kur Zigmantas Sierakauskas laimėjo Genėtinių mūšį, sukilėlių kapines Vilkiškių miške (Panevėžio r.), buvo uždegtos žvakės prie paminklinio akmens Knebiuose netoli Inkūnų, kur sukilėliai turėjo savo stovyklą. Skautų vadovas kun. Dariušas Stančikas (ks. Dariusz Stańczyk) kartu su klebonu kun. Petru Baniuliu aukojo šv. Mišias. Kun. Dariušas, nors yra kilęs iš Lenkijos ir ilgą laiką dirbo Vilniuje, šiuo metu paskirtas klebonu Tobolsko mieste Rusijoje. Į šį Sibiro regioną buvo ištremta daugybė Lietuvos žmonių, kurių palikuonys ir dabar ten gyvena. Dvasininkas, sakydamas pamokslą, itin jautriai papasakojo apie sustikimus su šiais žmonėmis, kurie iki šiol kaip didelį turtą puoselėja protėvių perduotą katalikišką tikėjimą ir tradicijas. Per pamokslą Kun. Dariušas taip pat prisiminė ir Anykščių bažnyčios dvasininkus- kleboną Ferdinandą Stulginskį ir kun. Joną Jacevičių, kurie po Sausio sukilimo buvo ištremtį į Sibirą. Vikaras J. Jacevičius buvo ištremtas į Orenburgo, klebonas F. Stulginskis – Irkutsko guberniją. Šiais metais sukanka 120 metų nuo klebono F. Stulginskio mirties. Po šv. Mišių skautai uždegė žvakes prie Anykščių bažnyčios šventoriuje esančio kryžiaus, skirto Sausio sukilimo sukilėliams ir čia dirbusiems dvasininkams atminti.

Gloria victis!

Stanislovas L.

„Šiandien atidarius dideles, medines bažnyčios duris aš išgirstu, kaip Vaida su Mariumi šlovindami Viešpatį – kviečia ateiti Šventąją Dvasią. Širdis iš kart pradėjo plakti stipriau ir supratau, kad giesmė ir paprastumas šlovinant man be galo patinka. Priėjusi arčiau vaikų kampelio, aš jaukiai įsikuriu, jaučiu, kaip giedu kartu su šlovintojais ir man taip gera…Prasidėjus Šv. Mišioms vaikai susėda aplink stalą, šalia jų taip pat ir mamos Justė su Živile. Jos šiandien paruošė vaikams užduotėlę ir trumpą pasakojimą apie Krikštą. Juk dauguma esame pakrikštyti ir esame Dievo vaikai. Ir vaikams išgirsti apie Krikštą buvo taip pat įdomu ir labai smalsu. Taigi, visiems dalyvaujant Šv. Mišiose, vaikai taip pat buvo užimti. Išklausę pasakojimų, ėmėsi daryti vitražą, kurį vėliau atnešė per atnašavimą. Stabtelėti kasdieniniame bėgime ir pamatyti man skirtas Dievo dovanas buvo be galo gera. Giesmė, kurią išgirdau ir pajaučiau, jaukumas, kuris pripildė širdį ir Dievo kūnas, kuris pamaitino mano sielą, kartais alkstančią…O antrame skaitinyje išgirdau – Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus, bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena. Meldžiuosi, Viešpatie, visa širdimi, kad kiekvienas iš mūsų atėjęs į Tavo namus pajaustų ramybę, jaukumą ir sielos džiaugsmą, nors trumpai susitikus Tave. Sugriauk mano netikėjimą ir nepasitikėjimą Tavimi, apkabink ir būk kasdienybėje.“

Julija I.