„Šiandien atidarius dideles, medines bažnyčios duris aš išgirstu, kaip Vaida su Mariumi šlovindami Viešpatį – kviečia ateiti Šventąją Dvasią. Širdis iš kart pradėjo plakti stipriau ir supratau, kad giesmė ir paprastumas šlovinant man be galo patinka. Priėjusi arčiau vaikų kampelio, aš jaukiai įsikuriu, jaučiu, kaip giedu kartu su šlovintojais ir man taip gera…Prasidėjus Šv. Mišioms vaikai susėda aplink stalą, šalia jų taip pat ir mamos Justė su Živile. Jos šiandien paruošė vaikams užduotėlę ir trumpą pasakojimą apie Krikštą. Juk dauguma esame pakrikštyti ir esame Dievo vaikai. Ir vaikams išgirsti apie Krikštą buvo taip pat įdomu ir labai smalsu. Taigi, visiems dalyvaujant Šv. Mišiose, vaikai taip pat buvo užimti. Išklausę pasakojimų, ėmėsi daryti vitražą, kurį vėliau atnešė per atnašavimą. Stabtelėti kasdieniniame bėgime ir pamatyti man skirtas Dievo dovanas buvo be galo gera. Giesmė, kurią išgirdau ir pajaučiau, jaukumas, kuris pripildė širdį ir Dievo kūnas, kuris pamaitino mano sielą, kartais alkstančią…O antrame skaitinyje išgirdau – Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus, bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena. Meldžiuosi, Viešpatie, visa širdimi, kad kiekvienas iš mūsų atėjęs į Tavo namus pajaustų ramybę, jaukumą ir sielos džiaugsmą, nors trumpai susitikus Tave. Sugriauk mano netikėjimą ir nepasitikėjimą Tavimi, apkabink ir būk kasdienybėje.“

Julija I.