Diena: 2023-06-15

Mūsų parapijos tikybos mokytojos ir katechetė birželio 12 d. vyko į Veprius – aplankyti Kalvarijas. Kauno arkivyskupijos tinklapyje rašoma, kad Veprių Kalvarijos įsikūrusios labai gražioje ir vaizdingoje vietovėje – tarp Veprių ežero ir Šventosios upės. Kalvarijas sudaro bažnyčia, 35-ios Kryžiaus kelio stotys, įvairūs koplytstulpiai, kryžiai bei mediniai ir geležiniai vartai. Kelias driekiasi apie 5,5 kilometrus.
Pagrindiniai Kalvarijų statiniai išsidėstę Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios šventoriuje, kur stovi bažnyčia, Kristaus kapo koplyčia, trys koplytėlės, koplytstulpiai bei kryžius. Yra pažymėtos septynios Kryžiaus kelio stočių vietos. Kiti komplekso statiniai – tai likusios Kryžiaus kelio stotys, išsidėsčiusios rytinėje ir pietrytinėje miestelio dalyje ir miškelyje, o viena koplytėlė stovi šiauriniame miestelio gale. Iš viso Kalvarijas sudaro 21 plytų mūro koplytėlė, 6 mediniai ir 1 geležiniai vartai.
Greta Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys arba, anot vietinių žmonių, „Marijos takeliai“. Tai 12 paskutiniųjų Kryžiaus kelio stočių. „Marijos takeliai“ maldininkų apeinami priešinga Kryžiaus keliui kryptimi. Kelio ilgis apie 2 km.
Gamtos grožis, tyla, sutvarkyta aplinka, ypatingai kokybiškos kelio stotys su nurodytais fundatoriais, koplytstulpiai, vartai, ežeras suteikė ramybę. Didingi šventoriaus varpai tarsi įpareigoja jus visus pakviesti – eiti Veprių Kalvarijų keliu tikrai verta.

Daiva K.

Gražų ir šiek tiek vėjuotą penktadienį leidomės į jau tradicinę piligriminę kelionę šv. Jokūbo keliu Anykščių rajone. Puikiai nuteikė bendra malda Užunvėžių bažnytėlėje: balsas balsan po šventovės skliautais skambėjo Švč. Jėzaus Širdies litanija. Pabirę po šventorių – galvojome apie savo bėdas, rūpesčius, skaudulius ir stipriai stipriai spaudėme savuosna delnuose sudėtus akmenėlius: kad išskaudėtų. Iš tų lauko akmenėlių prie šventoriuje esančio kryžiaus sudėjome Marijos rožinį. Ir nusiteikėme kelionei – 20 km. pėsčiomis iki Anykščių šventovės. Kalbėdamiesi, būdami tyloje ar šiek tiek šėliodami, stabtelėdami atsigaivinti medžių paunksmėje – pamažu artėjome iki tikslo. O pirmutinis tikslas – atgaivinti pavargusias kojas Šventosios upėje. Viskas pavyko!!! Puikus buvo vakaras parapijos namuose, nes picomis gardžiausiomis mus vaišino mūsų kunigai. Didelis jiems dėkui!! Po atokvėpio žaidėme įvairiausius žaidimus, bendravome ir, žinoma, nemiegojome visą naktį. Ačiū šv. Jokūbo kelio draugų asociacijai už dovanas ir piligrimų pažymėjimus. Ir – iki kitų metų.

Daiva K.