Metai: 2023

Gražų penktadienio vakarą, birželio 16d. Švč.Jėzaus Širdies šventėje 85-eri Sutvirtinamieji, parapijos jaunimas ir suaugusieji iš Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo rankų, priėmė Sutvirtinimo Sakramentą.
Pasak vysk.Lino tikėjimas yra tik- ėjimas, kuris mumyse auga tik per Patirtį. Patirtis atsiranda, kai mes kasdien gyvename tikėjimu dėdami pastangas, prakaituodami.
Gyvenime suklupus niekuomet nenustokime melstis: – „pasigailėk manęs Viešpatie“, tuomet tapsime dar karštesni, glausdamiesi prie Jėzaus.
Nuoširdžiai dėkojame visur suspėjančiai, vaikus mylinčiai tikybos mokytojai Daivai Kuprionienei ruošiusiai šį gražų jaunimą.
Mūsų uoliems parapijos kunigams Dek.kan.kleb.Petrui Baniuliui, vik.Raimundui Zimkai, Šv.Mišias kartu konselebravusiam Biržų Dek.kleb.Jonui Morkvėnui, Šv.Mišias gražiu giedojimu papuošusius Vaidos ir Mariaus Paulauskų šeimai, tėveliams ir visiems besimeldusiems už Sutvirtinamuosius.
Aukite Dievuje.
Inga M.

Mūsų parapijos tikybos mokytojos ir katechetė birželio 12 d. vyko į Veprius – aplankyti Kalvarijas. Kauno arkivyskupijos tinklapyje rašoma, kad Veprių Kalvarijos įsikūrusios labai gražioje ir vaizdingoje vietovėje – tarp Veprių ežero ir Šventosios upės. Kalvarijas sudaro bažnyčia, 35-ios Kryžiaus kelio stotys, įvairūs koplytstulpiai, kryžiai bei mediniai ir geležiniai vartai. Kelias driekiasi apie 5,5 kilometrus.
Pagrindiniai Kalvarijų statiniai išsidėstę Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios šventoriuje, kur stovi bažnyčia, Kristaus kapo koplyčia, trys koplytėlės, koplytstulpiai bei kryžius. Yra pažymėtos septynios Kryžiaus kelio stočių vietos. Kiti komplekso statiniai – tai likusios Kryžiaus kelio stotys, išsidėsčiusios rytinėje ir pietrytinėje miestelio dalyje ir miškelyje, o viena koplytėlė stovi šiauriniame miestelio gale. Iš viso Kalvarijas sudaro 21 plytų mūro koplytėlė, 6 mediniai ir 1 geležiniai vartai.
Greta Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys arba, anot vietinių žmonių, „Marijos takeliai“. Tai 12 paskutiniųjų Kryžiaus kelio stočių. „Marijos takeliai“ maldininkų apeinami priešinga Kryžiaus keliui kryptimi. Kelio ilgis apie 2 km.
Gamtos grožis, tyla, sutvarkyta aplinka, ypatingai kokybiškos kelio stotys su nurodytais fundatoriais, koplytstulpiai, vartai, ežeras suteikė ramybę. Didingi šventoriaus varpai tarsi įpareigoja jus visus pakviesti – eiti Veprių Kalvarijų keliu tikrai verta.

Daiva K.

Gražų ir šiek tiek vėjuotą penktadienį leidomės į jau tradicinę piligriminę kelionę šv. Jokūbo keliu Anykščių rajone. Puikiai nuteikė bendra malda Užunvėžių bažnytėlėje: balsas balsan po šventovės skliautais skambėjo Švč. Jėzaus Širdies litanija. Pabirę po šventorių – galvojome apie savo bėdas, rūpesčius, skaudulius ir stipriai stipriai spaudėme savuosna delnuose sudėtus akmenėlius: kad išskaudėtų. Iš tų lauko akmenėlių prie šventoriuje esančio kryžiaus sudėjome Marijos rožinį. Ir nusiteikėme kelionei – 20 km. pėsčiomis iki Anykščių šventovės. Kalbėdamiesi, būdami tyloje ar šiek tiek šėliodami, stabtelėdami atsigaivinti medžių paunksmėje – pamažu artėjome iki tikslo. O pirmutinis tikslas – atgaivinti pavargusias kojas Šventosios upėje. Viskas pavyko!!! Puikus buvo vakaras parapijos namuose, nes picomis gardžiausiomis mus vaišino mūsų kunigai. Didelis jiems dėkui!! Po atokvėpio žaidėme įvairiausius žaidimus, bendravome ir, žinoma, nemiegojome visą naktį. Ačiū šv. Jokūbo kelio draugų asociacijai už dovanas ir piligrimų pažymėjimus. Ir – iki kitų metų.

Daiva K.

Saulėtą gegužės vidurio šeštadienį į Pumpėnų miestelį visos vyskupijos jaunimą sukvietė gražus ir prasmingas renginys – Panevėžio vyskupijos Jaunimo diena. Vyskupijos jaunimo centro komanda labai pasistengė, kad visi kartu patirtume ir išgyventume jaunatviško džiaugsmo, veržlumo, gyvybės kupiną renginį ir priartintume jauną žmogų prie susitikimo su Tuo, kuris ir yra nenykstančios laimės Šaltinis. Jau tradicija tapusi jaunimo diena, kurią organizuoja „Įsikūnijusio Žodžio“ kongregacijos kunigai ir seserys su būriu savanoriu – skirta jaunimui, kad per įvairias veiklas jie turėtų galimybę atrasti jaunatviško veržlumo grožį, išgirstų atsakymus į jiems rūpimus klausimus, sveikai ir smagiai praleistų laiką, bei turėtų galimybę priartėti prie Dievo. Mūsų laukė įvairūs svečiai iš visos Lietuvos, kurie teminiuose užsiėmimuose atsakinėjo į aktualiausius jaunimui klausimus, dalinosi asmeninėmis patirtimis. Susitikimą nuotaikingai pradėjo kunigas Petras Pich. Klausėmės seminaristo Lino Braukylos apie gyvenimo prasmę. Labai įdomiai apie tai, ar mokslas (ne)prieštarauja tikėjimui pasakojo Marijus Jurkūnas. Vaikinus lytiškumo tema pokalbiui kvietė Ričardas Pagojus, o merginas kalbino sesuo Marija. Laurynas Jacevičius gvildeno temą, ar norint tikėti reikia būti kvailiu. Ir, žinoma, visus labai suintrigavo kunigas Arnoldas Valkauskas kalbėdamas apie egzorcizmą. Taip pat buvo daugybė sporto ir žaidimo rungčių – taip smagu pilstytis vandeniu ir žaisti tinklinį/futbolą/krepšinį (juk ne kasdien tenka tai daryti su kunigais ir vienuolėmis). Taip pat turėjome retą galimybę einant rožinio keliu atlikti išpažintį. Šventiškas akordas – iškilmingos Šventos Mišios, kurias aukojo Vyskupas Linas. Labai skanus maistas ir tikrai smagus koncertas. Tad iki kitų metų – juk turime išgirsti kvietimą grįžti vėl į Pumpėnus. O dabar ruošiamės Šv. Jokūbo kelio piligriminiam žygiui, kuris vyks birželio 9 d. Užunvėžiai – Anykščiai. Prisijunkite.

Daiva K.

Balandžio 30 d. jau šešiasdešimtą kartą buvo minima Pasaulinė pašaukimų diena, kurią, vykstant Vatikano II Susirinkimui, 1964 m. įsteigė popiežius Paulius VI. Popiežius Pranciškus siūlo, jog visų metų apmąstymuose bei maldose vadovautumėmės mintimi „Pašaukimas: malonė ir misija“. „Ji teikia puikią progą su nuostaba iš naujo atrasti, kad Viešpaties kvietimas yra malonė, nepelnyta dovana ir sykiu įpareigojimas pakilti, išeiti nešti Evangeliją kitiems. Esame kviečiami liudyti tikėjimą, artimai sujungiantį malonės – per sakramentus bei bažnytinę bendruomenę – gyvenimą ir apaštalavimą pasaulyje. Įkvėptas Dvasios, krikščionis atsiveria egzistencinių paribių iššūkiui ir yra jautrus žmogiškosioms dramoms, sykiu gerai atmindamas, kad misija yra Dievo darbas ir vykdoma ne pavieniui, bet bažnytinėje bendruomenėje drauge su broliais bei seserimis vadovaujant ganytojams. Mat tokia visada ir visais laikais yra Dievo svajonė – kad su Juo gyventume meilės bendrystėje.“ (Popiežius Pranciškus).
Mūsų jaunieji parapijiečiai saulėtą antradienio popietę buvo susirinkę į parapijos salę pasiklausyti gyvų liudijimų apie pašaukimus: savosiomis patirtimis dalinosi katechetė Daiva, kunigas Raimundas, bažnyčios tarnautoja Ingutė. Išgirdome tikrą gyvą Dievo veikimą kiekvieno kalbėjusiojo gyvenimo istorijoje. Ačiū didžiulis jiems, kad dalinosi gražiais, netikėtais ir net skaudžiais išgyvenimais. Po to jaunimas bandė „pasimatuoti“ įvairias profesijas: dizainerio-siuvėjo, floristo-stilisto, mokytojo, barmeno-padavėjo. Neįtikėtinai įdomiai ir kūrybingai jaunimas susitvarkė su jiems pavestomis užduotimis. Savo kūrinius palikome parapijos salei papuošti, o skanumynais vaišinomės ir dar ilgai kalbėjomės, diskutavome ir linksmai leidome laiką bendrystėje.
„Pašaukimas yra dovana ir užduotis, naujojo gyvenimo ir tikrojo džiaugsmo versmė“ – sako popiežius Pranciškus. Rinkimės šitą kelią.

Daiva K.

Ramus laukimo laikas baigiasi. Tuoj suskambės džiaugsmingas Aleliuja!!! Gavėnios kelią gražiai įprasmino mūsų bendruomenė. Į parapijos salę buvo susirinkę Išpažinties ir Pirmosios Komunijos sakramentams besiruošiančių vaikučių bei Sutvirtinimo sakramentą priimsiančių jaunuolių tėveliai. Džiugu buvo matyti gausų jų būrį. Kunigas Raimundas gražiai mus vedė Kristaus kančios įprasminimo keliu, priminė išpažinties svarbą kiekvienam katalikui. Susitikimo metu tėveliai iš katechečių išgirdo klausimus: ką jie pasakytų, jei dabar staiga ateitų Jėzus ir ką dažniausiai sako savo vaikams. Dalinamės mintimis, ką tėveliai pasakytų Jėzui:

Dėkoju Tau, Dieve, už duotą gyvenimą, sveikatą, visus gyvenime patirtus įvykius. Prašau, suteik man jėgų pasikeisti. Suteik mano šeimai stiprybės, sveikatos, vienybės.

Labai džiaugiuosi Tave matydama. Jaučiu Tave kasdien, žinau, kad esi šalia manęs ir esu labai dėkinga už viską, ką dėl manęs ir mano artimų darai.

Prašyčiau globoti vietas, kur vyksta karai. O sau norėčiau prašyti, kad viskas būtų taip, kaip yra dabar.

AČIŪ. Niekada nesitikėjau, kad turėsiu tiek daug! Prašau gerumo visame pasaulyje.

Garbė Jėzui Kristui. Ačiū, kad esam, ačiū už viską, ką man davei. Duok sveikatos kiekvienam.

Ir ką dažniausiai kartoja savo vaikams:

Vaikams kartoju būti geriems sau ir draugams.

Tu labai gera, jautri, mylinti, bet per daug nepasitikinti savimi. Aš tave labai myliu ir noriu, kad visada tau viskas sektųsi.

Laikykis duoto žodžio, kad visi galėtų tavim pasitikėti. Būk drąsus ir nebijok suklysti. Myliu.

Ačiū, kad esi. Sakau, kad Dievas viską mato. Myliu ir didžiuojuosi.

Būk išmintingas. Linkiu elgtis tinkamai. Svarbiausia būti geru žmogumi.

Taip pat džiaugiamės ilgalaike bendryste su Anykščių rajono socialinių paslaugų centro darbuotojais, jų globojamais senjorais ir nauja užsimezgusia bičiulyste su vaikučiais, jų mokytojomis bei Caritas savanorėmis ir jų vedėja. Vėlgi ramybė ir džiaugsmas aplankė visų mūsų širdis, kai galėjome palydėti senjorus į mūsų bažnyčią atlikti išpažintį ir iš kunigo Raimundo rankų priimti Ligonio sakramentą ir palydėti palaimingai laukti Šv. Velykų. Parapijos salė skambėjo nuo bendravimo rišant verbas, įsitraukiant į bendrus žaidimus, bendraujant prie arbatos puodelio. Toks dėkingas laikas ir noras, kad bendrystė niekada nenutrūktų. Juk to iš mūsų šiandien laukia Kristus – meilės mūsų artimui, taikos širdyje, kad galėtume ją nešti visam pasauliui ir tikėjimo Dievo dangiškąja globa. Sutikime Prisikėlimą su dėkingumu – Kristaus kančia mums visiems dovanojo Tikėjimą, Viltį ir Meilę. Dalinkimės!!!

Daiva K.

Šv. Kazimieras – mūsų globėjas niekada neleidžia užmiršti apie gerus ir prasmingus darbus, kuriais galime prisidėti kiekvieną dieną prie tų, kuriems to reikia.
Visada gera tuo pasidžiaugti, dalintis, prisiminti…
Parapijos namuose su A. Baranausko ir A. Vienuolio mokyklų mokiniais, kurie ruošiasi Pirmosios komunijos sakramentui prisiminėme apie tai.
Mokytojos D. Kuprionienė ir D. Buelė kvietė vaikus nupiešti Šv. Kazimierui karūną, kuri atspindėtų Jo didingą gerumo stotą. Klebonas P. Baniulis ir vikaras R. Zimka vaišino vaikus picomis.
Žaidimai, picos, piešiniai ir iš “ oro“ atsiradusi mama Dalia, kuri šauniai įsiliejo su gerais darbais….. Visa tai praskaidrino nuotaiką, kaip ir vakaro saulės spinduliai.
Ir pabaigai dar su mokiniais apmastėme skulptoriaus Rimanto Idzelio sukurtas Kristaus kryžiaus kelio stotis.
Ačiū 🌿💜
D. Buelė