Diena: 2019-12-08

Su džiaugsmu šventėme šv. Mišias kartu su mūsų Vyskupu Linu lapkričio 30d. Juk neeilinis įvykis mūsuose – atkeliavo palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos: iškilaus ir kartu be galo paprasto, giliai tikinčio, daug iškentėjusio žmogaus, kilusio nuo mūsų krašto. Šv. Mišių metu Vyskupas labai jautriai papasakojo apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio tikėjimo kelionę, jo tvirtybę išbandymuose, jo kankinystę. Visą savaitę relikvijos buvo lankomos tikinčiųjų: mūsų bažnyčia buvo atvira nuo ryto iki vakaro. Buvo meldžiamasi, giedama, adoruojama. Gausiai lankomos relikvijos ne vieną parapijietį paskatino susimąstyti apie svarbiausius dalykus čia ir dabar ir apie tai, kas mūsų laukia amžinybėje. Mokiniams buvo labai įtaigu stendai, kuriuose pristatytas visas palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimas. Jie stebėjosi arkivyskupo dvasios tvirtybe net baisiuose kankinimuose. Kilo egzistenciniai klausimai – kiek iš tiesų žmogui reikia? … Pagarbi tyli malda prie arkivyskupo relikvijų atvedė ir suaugusiųjų katechumenus. Tikrai – šią savaitę mūsų bažnyčia tapo dar didingesnė; trokšta širdis, kad palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio užtariami, taptume Gyva Bažnyčia.

Daiva Kuprionienė

Lapkričio 22 dieną yra minima šv. Cecilija – bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, muzikantų ir poetų globėja. Šia proga mūsų rajono moksleiviai su mokytojomis susirinko į jau tradicija tapusį gražų renginį, kurį pavadinome Giesmių švente. Atvyko Debeikių pagrindinės mokyklos ir Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos moksleiviai su mokytojomis, taip pat visų trijų mūsų miesto mokyklų atstovai. Visi susitikome Anykščių šv. Mato bažnyčioje, kur renginį pradėjome šiek tiek netradiciškai – Švč. Sakramento adoracija. Vikaras Raimundas kartu su mumis budėjo maldoje, jungėsi giesmėje. Mūsų gimnazistės skaitė prašymus, maldavimus, dėkojimus, o moksleiviai ir mokytojos giedojo kartu su Adomo tėveliais. Buvo jautru, dvasinga ir tikra. Buvom kartu. Nes tikrai verta pažinti ir pasirinkti įvairias dvasinio gyvenimo formas, kad nepavargtume dalintis gerumu. Po adoracijos mūsų gimnazijos savanorių rūpesčiu vaišinomės gardėsiais, arbata, jaukiai bendravome. Ir visi nuoširdžiai džiaugiamės, kad bendromis pastangomis galima sukurti gražią prasmingą šventę, kuri tampa tradicija. Kitais metais sutarėme minėti šv. Ceciliją Raguvėlėje.

Daiva Kuprionienė