Jn 20, 19–31: Palaiminti, kurie tiki nematę

(visus skaitinius galite rasti paspaudę ant nuorodos http://lk.katalikai.lt/2018/04/08 )

Dieviškojo Gailestingumo sekmadienis – pirmą sekmadienį po šv. Velykų švenčiama šventė. Daugelis tikinčiųjų tiki ir pripažįsta Dievą teisingą, bet dar dieviškesnė, dar aukštesnė Jo savybė –  gailestingumas. “Kiekvienam iš mūsų būtų sunku jaustis teisiam Paskutiniojo teismo metu, jeigu Dievas būtų tik teisingas, bet ne gailestingas, nes mes visi esame nusidėję” – kalbėjo kun. Mindaugas Šakinis. Tikintiesiems ši diena labiausiai žinoma kaip Atvelykis, tačiau šv. Popiežius Jonas Paulius II šią dieną į visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių įrašė kaip Dieviškojo Gailestingumo sekmadienį. Žinoma, Dievo meilė ir gailestingumas yra biblinės temos. Tačiau konkrečiau pirmojo sekmadienio po Velykų paskelbimas Gailestingumo sekmadieniu yra susijęs su Vilniuje gyvenusia lenkų vienuole ir mistike Faustina Kowalska. „Trokštu, – Jėzaus žodžius perduoda šventoji Faustina – kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams. […] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį – savo Gailestingumo šventę. […] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. […] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. […] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.“

Evangelija tądien mums pasakojo apie šv. Apaštalo Tomo tikėjimą ir Jėzaus žodžius – „palaiminti, kurie tiki nematę“. Kun. Mindaugas tikintiesiems kalbėjo apie bendruomenės svarbą: „Tomui kiti mokiniai leido būti abejojančiu, taip ir mes turėtumėmė elgtis – leisti kitiems būti tame gyvenimo tarpsnyje, kuriame jie yra. Mokiniai leido Dievui veikti, ir Jis prisiartino prie Tomo tokiais žodžiais: ‚Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.‘ Tačiau mokiniai nebuvo apatiški ar netikri savo tikėjimu – jie papasakojo Tomui, ką matė ir kuo patikėjo“. Ir mūsų visų, sesių ir brolių Kristuje pareiga iš meilės yra kalbėti apie savo tikėjimą – ne nusivilti kitu, kuris neina į bažnyčią, bet papasakoti jam, kas toje bažnyčioje vyksta ir kaip konkrečiai Dievas veikia mano ir tavo gyvenime.

Justė