Kategorija – Bendruomenė

Maldos ir šlovinimo vakaras

Maldos ir šlovinimo vakaras

Pirmąjį mėnesio penktadienį, kaip įprasta, po vakarinių šv. Mišių Anykščių parapijos tikintieji susirinko šlovinti Dievo. Duona, tapusi Jėzaus kūnu, išstatoma kaip eucharistinis slėpinys, visų mūsų garbinimui tyloje, maldoje, giesmėje.

Gegužės 4 dieną šv. Mato bažnyčioje lankėsi svečias kunigas ir vienuolis Tomas Pilch, Paulių šv. Pranciškaus Asyžiečio kapucinų vienuolyno vyresnysis. Brolis Tomas aukojo šv. Mišias ir vedė maldą per adoraciją. Šv. Mišių metu vienuolis mokė tikinčiuosius klausti ir klausyti bažnyčios ir Šventosios Dvasios, nes taip kalbėjo ir apaštalas Paulius: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina“. Bažnyčia nurodo kelią, kur ir kaip žmogus turi eiti, kad pasiektų uostą – amžinąjį gyvenimą, bet taip pat ir kiekvieną tikintįjį šv. Dvasia moko, guodžia, stiprina, palaiko ir veda. Tačiau jo užduotis yra klausyti ir maldoje ieškoti atsakymų.

Tyloje, trumpais apmąstymais ir giesmėmis brolis Tomas kvietė atsiduoti Jėzui, kiekvienam pailsėti prie Jo kojų, priimti visą Jo dovanojamą meilę ir gailestingumo lobynus. Kiekvienas adoraciją ir maldą išgyvena labai asmeniškai, bet man, dažnai pavargusiai ir neberandančiai laiko pailsėti žmonai ir mamai, šis susitikimas buvo apie Dievą visai šalia, tarsi atėjusį į pasimatymą su mumis – savo bažnyčia. Ne Dievui reikia, kad Jį šlovintume, bet mums patiems. Man asmeniškai toks savo visų rūpesčių atidavimas į mylinčio Dievo rankas neša didelę ramybę. Taip pat šis šlovinimo vakaras man buvo apie bendruomenę. Žinia apie šį renginį sklido iš lūpų į lūpas, pagalvojant apie kitą kaip apie save – jeigu man gera, kodėl neturėčiau pakviesti ir sau artimo; viena šeima iš bendruomenės pakvietė brolį Tomą išgerti arbatos ir pavalgyti; kita šeima priėmė nakvynei. Pats vienuolis vėliau dalijosi: „ne tiek jums, kiek man pačiam buvo reikalingas šis šlovinimas…“. Taigi, visi esame vienas kūnas, viena Kristaus bažnyčia, visi esame susiję ir stiprūs savo vienybėje.

Ir toliau kviečiu pirmiausia trokšti būti bažnyčios dalimi, gyvybingos ir šiuolaikiškos, į mūsų visų poreikius atliepiančios bažnyčios dalimi. Susirinkime čia melstis, dalintis savo išgyvenimais, laiku, talentais ar ištekliais, nes tai yra MŪSŲ bažnyčia.

Ačiū visiems, kurie atėjo ir kartu meldėsi, kurie paaukojo šio vakaro išlaidoms, ačiū broliui Tomui, kad pas mus atvyko, bet turbūt labiausiai – kad iš mūsų pačių kilo troškimas padaryti tokį maldos vakarą. Iki kitų susitikimų!

Justė

 

Marijos Legiono išvyka

Marijos Legiono išvyka

Marijos Legiono prasminga išvyka

Balandžio 15 d. Anykščių šv. apaštalo Mato bažnyčios Marijos Legiono prezidiumo nariai ir maldos pagalbininkai skubėjome į Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje vykusius atlaidus. Turėjome ir kitą progą – Acies šventę – arkangelo Gabrieliaus apreiškimo mergelei Marijai dieną.

Važiavome 18 žmonių. Iš visų vyskupijos Marijos Legiono prezidiumų susirinkome apie 90 maldininkų.

11 – 12 val. meldėmės šv. Rožinį ir kitas Legiono maldas. 12 val. šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Sujaudino ir vertė pamąstyti jo turiningas pamokslas. Po šv. Mišių Krekenavos bažnyčios klebonas Gediminas Jankūnas perskaitė pasiaukojimo Švč. Marijai akto sintezę ir palaimino.

Šventės tęsinys vyko parapijos namų erdvioje salėje. Agapė ir nuoširdi bendrystė „Šypsokimės drauge“ paliko pačius šilčiausius prisiminimus.

Krekenavos jaunimo vaišinami klausėmės Kupiškio parapijos moterų ansamblio dainų.

Paraginti mielo klebono Gedimino, jam pritariant, sudainavome keletą dainų visi agapės dalyviai.

Nuoširdžiai pasimeldę, pavedę save ir savo rūpesčius Aukščiausiajam ir Jo Motinai švč. Marijai, pabedravę, grįžome į Anykščius.

Anykščių prezidiumo pirmininkė Genovaitė Ražanienė

    

        

Nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ II etapas

Nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ II etapas

Nacionalinė viktorina mokiniams ,,Esu katalikas“ II etapas

O Motina, kuri protėvių sostinėje

Pasirinkai savo sostą,

Ugdyk mūsų žemėje ir širdyse

Savo Sūnaus karalystę…

(Trakų Švč. Mergelės Marijos, Lietuvos Globėjos, malda)

2018 m. balandžio 20 d. Trakų kultūros centre vyko Nacionalinė viktorina 4 klasių mokiniams ,,Esu katalikas“  II etapas. Į Trakus atvyko trylika mokinių komandų iš įvairių Lietuvos vietų.  Ketvirtokus pasitiko Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro ir Lietuvos katechetikos centro organizatoriai. Viktorinos tikslas buvo gilinti mokinių supratimą apie Švč. Mergelės Marijos išskirtinumą bei kviesti mokinius savo kasdienybėje sekti jos pavyzdžiu.

Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos ketvirtokų komanda: Rasa Blekaitytė, Tėja Juzėnaitė, Einoras Martinkėnas ir Karolis Kontrimavičius aktyviai dalyvavo viktorinoje. Juos lydėjo tikybos mokytoja Asta Striogienė. Po to visi dalyviai aplankė Trakų pilį, kurioje klausėsi gidės pasakojimo apie pilies istoriją, apžiūrėjo senovinius eksponatus. Trakų bazilikoje ketvirtokai susipažino su stebuklinguoju Trakų Dievo Motinos paveikslu, apžiūrėjo bažnyčią. Čia viktorinos dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, organizatorių prizais. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas visus susirinkusius pasveikino ir suteikė tikintiesiems palaiminimą.

 

   

Gailestingumo sekmadienis

Gailestingumo sekmadienis

Jn 20, 19–31: Palaiminti, kurie tiki nematę

(visus skaitinius galite rasti paspaudę ant nuorodos http://lk.katalikai.lt/2018/04/08 )

Dieviškojo Gailestingumo sekmadienis – pirmą sekmadienį po šv. Velykų švenčiama šventė. Daugelis tikinčiųjų tiki ir pripažįsta Dievą teisingą, bet dar dieviškesnė, dar aukštesnė Jo savybė –  gailestingumas. “Kiekvienam iš mūsų būtų sunku jaustis teisiam Paskutiniojo teismo metu, jeigu Dievas būtų tik teisingas, bet ne gailestingas, nes mes visi esame nusidėję” – kalbėjo kun. Mindaugas Šakinis. Tikintiesiems ši diena labiausiai žinoma kaip Atvelykis, tačiau šv. Popiežius Jonas Paulius II šią dieną į visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių įrašė kaip Dieviškojo Gailestingumo sekmadienį. Žinoma, Dievo meilė ir gailestingumas yra biblinės temos. Tačiau konkrečiau pirmojo sekmadienio po Velykų paskelbimas Gailestingumo sekmadieniu yra susijęs su Vilniuje gyvenusia lenkų vienuole ir mistike Faustina Kowalska. „Trokštu, – Jėzaus žodžius perduoda šventoji Faustina – kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams. […] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį – savo Gailestingumo šventę. […] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. […] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. […] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.“

Evangelija tądien mums pasakojo apie šv. Apaštalo Tomo tikėjimą ir Jėzaus žodžius – „palaiminti, kurie tiki nematę“. Kun. Mindaugas tikintiesiems kalbėjo apie bendruomenės svarbą: „Tomui kiti mokiniai leido būti abejojančiu, taip ir mes turėtumėmė elgtis – leisti kitiems būti tame gyvenimo tarpsnyje, kuriame jie yra. Mokiniai leido Dievui veikti, ir Jis prisiartino prie Tomo tokiais žodžiais: ‚Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.‘ Tačiau mokiniai nebuvo apatiški ar netikri savo tikėjimu – jie papasakojo Tomui, ką matė ir kuo patikėjo“. Ir mūsų visų, sesių ir brolių Kristuje pareiga iš meilės yra kalbėti apie savo tikėjimą – ne nusivilti kitu, kuris neina į bažnyčią, bet papasakoti jam, kas toje bažnyčioje vyksta ir kaip konkrečiai Dievas veikia mano ir tavo gyvenime.

Justė

Didysis Šeštadienis

Didysis Šeštadienis

Didysis šeštadienis skirtas paminėti Viešpaties kapo tylą, paslaptingą perėjimą iš mirties į prisikėlimą.

Didįjį šeštadienį krikščionių bendruomenė nešvenčia Eucharistijos, nėra nei Mišių, nei Komunijos. Kodėl nešvenčiama Eucharistija? Tai atspindi tikrąją Didžiojo šeštadienio reikšmę: Bažnyčia išgyvena didžios tuštumos jausmą, tačiau tai nėra nebuvimo tuštuma, o laukimo, ir netrukus ji prisipildys prisikėlusio Viešpaties artumo. Laukdami ir melsdamiesi liudijame ir savo viltį bei tikėjimą prisikėlimu ir antruoju Viešpaties atėjimu.

 Velyknakčio budėjimas

Velyknakčio budėjimo liturgiją sudaro keturios dalys:

Per Šviesos, arba Žiburių, liturgiją bažnyčios šventoriuje uždegama ir šventinama ugnis, nuo kurios šventinama Velykų žvakė, o jos šviesa perduodama žmonių žvakelėms. Šventindamas Velykų žvakę, celebrantas įbeda penkis kryžiaus formos smilkalų grūdus, simbolizuojančius penkias Jėzaus žaizdas. Velykų žvakė simbolizuoja prisikėlusį Kristų, Pasaulio šviesą.

Žodžio liturgijos metu Biblijos skaitiniai pasakoja apie Dievo meilę, skaitomos ištraukos pradedant pasaulio sukūrimu, pažadais, Sandora ir baigiant Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, naująja Sandora.

Per Krikšto liturgiją Kristaus šviesa nušvies katechumenų, kurie pasiruošė krikštui, gyvenimus. Celebrantas, panardindamas Velykų žvakę į vandenį, jį pašventina. Krikštijami katechumenai, o bendruomenė atnaujina Krikšto pažadus.

Eucharistijos liturgija – tai Velyknakčio ašis. Susitikdami Komunijoje su Prisikėlusiuoju tampame Jo pergalės prieš mirtį ir blogį dalyviais, Kristus triumfuoja, nugalėjęs mirtį, o mes, džiaugdamiesi Jo pergale, tampame naujais kūriniais, Kristaus Velykos yra ir mūsų Velykos, Bažnyčios Velykos. Kartu su Kristumi ir mes prisikeliame naujam vilties gyvenimui.

Krikščionių tikėjimas ir viltis gimsta Velykų slėpinyje, nes Jėzaus mirtis ir prisikėlimas suteikia mums gilesnį įvykių supratimą ir leidžia pamatyti Dievo meilę bei perkeičiančią jo jėgą ir ten, kur kiti randa tik neviltį ir nusiminimą.

Nušviesti Prisikėlusiojo šviesos, parnešime ją į savo šeimas ir pasidalysime džiaugsmu ir viltimi, kad su Jėzumi įmanoma nugalėti egoizmą, smurtą, mirtį, kad kiekvieno žmogaus kentėjime yra gyvybės ir pilnatvės viltis, kad mirtyje paslėpta pergalė, kuri kaip kviečio grūdas, krentantis į žemę, ir miršta, kad atneštų gausų derlių.

 Pagal Bernardinai.lt

20.00 val. vyks iškilmingos Velyknakčio pamaldos. Pamaldose bus šventinama ugnis ir vanduo. Ugnies pašventinimui ir krikšto pažadų atnaujinimui atsineškite žvakes.

Didysis Penktadienis

Didysis Penktadienis

Prasmė.

Didįjį penktadienį prisimename Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas. Šiandien mintimis sustojame ties kryžiumi ir Viešpaties kentėjimais; ne siekdami susigraudinti, tačiau norėdami prisiminti Jo meilę, kuria mus mylėjo iki paskutinio kraujo lašo, kad gautų atleidimą už mūsų nuodėmes.

Didįjį penktadienį nešvenčiama Eucharistija; liturgija, skirta Viešpaties Kančios minėjimui, paprasta ir tyli, jos metu klausome Viešpaties Kančios istorijos, lydimos kitų Biblijos skaitinių, padedančių suprasti nesibaigiančią Jėzaus meilę mums.

Baigiant Kryžiaus pagerbimą, patarnautojai paruošia altorių komunijai. Eucharistija, kuri bus padalijama Komunijoje, yra atnešama iš altoriaus, kur buvo padėta po Didžiojo ketvirtadienio iškilmių.

Šios dienos šventimas baigiasi šv. Komunijos padalijimu – taip kiekvienam suteikiama galimybė asmeniškai vienytis su Viešpačiu, kuris savo mirtimi suteikė mums gyvybę.

Kryžius lieka išstatytas tikinčiųjų garbinimui; tyloje ir rimtyje įsižiebia prisikėlimo viltis.

 Kaip gyventi šį laiką?

Apmąstome Viešpaties kančią ir mirtį. Šiandien pasistenkime atverti širdis ir priimti Dievo gailestingą meilę, kai Jis, mėgindamas užjausti mus mūsų varguose, atsiuntė mylimą Sūnų, kad išlaisvintų mus iš nuodėmių, žaizdų ir kentėjimų.

Viešpaties mirties apmąstymas padeda mums nelikti abejingiems artimo kentėjimui, kuriame tęsiasi Jėzaus Kančia. Prašome malonės būti jautriems kitų kančiai ir pažvelgti į kitus kenčiančius meilės akimis, padėti jiems ir užjausti.

Viešpaties mirtis gali sugriauti mūsų egoizmo sienas ir pakeisti mūsų akmenines širdis į kūniškas širdis, jautrias ir žmogiškas.

Patikėkime Nukryžiuotajam Viešpačiui savo artimųjų, draugų ir visos žmonijos bėdas, kentėjimus, nuodėmes: „Viešpatie, dėl skausmingos Tavo Kančios, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio.“

Dalyvavimas Kryžiaus kelyje nėra kokia eilinė procesija ar pasyvus religinio teatro pasirodymo stebėjimas. Leidęsi į Kryžiaus kelią, lydėkime Kristų savo malda, išgyvendami su dėkingumu ir meile Jo Kančią.

Kai garbiname Kristaus kryžių, prisiminkime, kad tai nėra vien paprasta lenta, kurią bučiuojame ir kuriai lenkiamės, tačiau tai atpirkimo kryžius, aplaistytas atpirkėjo krauju, priminimas mums, kad Jis dovanojo mums gyvenimą.

Priimdami Jėzų komunijoje dėkokime už Jo meilę ir junkime savo kentėjimus su Jo. Prašykime, kad mūsų širdis Dievas pripildytų meilės, kuria per mus Jis galėtų dovanoti gyvenimą visiems sutiktiesiems kelyje.

Parengta pagal www.bernardinai.lt

 

18.00 val. Kristaus Kančios pamaldos, kurios susideda iš keturių dalių: Žodžio liturgijos, Kryžiaus pagerbimo, Komunijos ir procesijos į Kristaus kapą.

Po pamaldų šventoriuje bus einamas Kryžiaus Kelias.

Didysis Ketvirtadienis

Didysis Ketvirtadienis

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Tarsi iš anksto leis paragauti vaisių, kuriuos subrandins vėlesni įvykiai Golgotoje.

Paskutinės gavėnios dienos liturgija

Vyskupo su savo presbiteratu – kunigais – koncelebruojamose Krizmos Mišiose, kuriose parengiama šventoji Krizma ir palaiminami Katechumenų (kandidatų į krikščionis) ir Ligonių aliejai, išreiškiama kunigų bendrystė su savo vyskupu vienintelėje Kristaus kunigystėje ir tarnystėje.

Kunigai su vyskupu susirenka į šias Mišias iš įvairių vyskupijos vietų, parodydami, jog yra vyskupo liudytojai ir bendradarbiai paruošiant Krizmą, panašiai kaip yra jo pagalbininkai ir patarėjai kasdienos tarnystėje. Kadangi vakare švenčiamose Viešpaties Vakarienės Mišiose bus atmenamas ir Kunigystės įsteigimas, tarnaujančiosios kunigystės dalyviai atnaujina savo bandrystę su Vyskupu ir įšventinimu prisiimtąsias tarnystes. Drauge šioje iškilmėje yra kviečiama dalyvauti visa tikinčioji liaudis ir vienytis su savo ganytojais Komunija.

Viešpaties vakarienės mišių liturgija – Didžiojo Velykų tridienio pradžia

„Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių šventimu Bažnyčia pradeda Velykų tridienį ir primena Paskutinę vakarienę, kurios metu Viešpats Jėzus, tą naktį, kai buvo išduotas, parodydamas meilę saviesiems pasaulyje, paaukojo Dievui Tėvui savo kūną ir kraują duonos ir vyno pavidalais ir davė juos apaštalams priimti, taip pat įsakė jiems ir jų kunigystės įpėdiniams juos aukoti”.

Visas dėmesys skiriamas tose šventosiose Mišiose iškiliai minimiems slėpiniams: Eucharistijos ir kunigystės įsteigimui, taip pat Viešpaties duotam broliškos artimo meilės įsakymui.

Giedant himną „Garbė Dievui aukštybėse”, jei yra toks vietos paprotys, skambinama varpais; pabaigus himną, varpai nutyla iki Velykų vigilijos. Groti vargonais ar kitais instrumentais šiuo laikotarpiu leidžiama tiktai giedojimui palaikyti.

Šią dieną pagal tradiciją atliekamas kojų plovimas dvylikai tikinčiųjų, žymi Kristaus, kuris atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti”, tarnystę ir meilę. Vyskupas ir kunigai, mazgojantys kojas savo tikintieisiems, šitaip paaiškina jų pačių buvimo Bažnyčioje tikslą – tarnavimą Kristaus pavyzdžiu.

Vargšams skirtos aukos, ypač surinktos gavėnios metu kaip atgailos vaisiai ir šios liturgijos metu surinktos aukos, gali būti nešamos atnašų procesijoje. Mūsų pamėgtas ir dažnai giedamas himnas Ubi caritas est vera, yra skirtas būtent šių Mišių atnašavimui.

Po Komunijos maldos procesija, kurioje priekyje nešamas kryžius, už jo nešamos degančios žvakės ir smilkoma, Švenčiausiasis Sakramentas nešamas per Bažnyčią į specialiai tam parengtą jo saugojimo vietą, giedant vieną iškiliausių eucharistinių himnų „Kūno paslaptį šlovingą” (Pange lingua).

Po Viešpaties vakarienės Mišių tikintieji kviečiami tam tikrą nakties dalį praleisti bažnyčioje adoruojant iškilmingai laikomą Švenčiausiąjį Sakramentą. Pagal aplinkybes eucharistinės adoracijos metu galima skaityti kokią nors Evangelijos pagal Joną dalį (ypač 13–17 skyrius).

Nuo vidurnakčio adoracija vyksta be išorinio iškilmingumo, nes prasidėjo Viešpaties kančios diena.

Tekstas parengtas pagal Benardinai.lt esantį kun. Artūro Kazlausko straipsnį „Didysis Ketvirtadienis: gavėnios slenkstis Velykų link“.

Šv. Mišios mūsų bažnyčioje 18 val.

 

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienio iškilmės – palaiminamos palmių ir alyvų šakos, einama iškilminga procesija ir aukojamos Šv. Mišios, kurios įvesdina į Didžiąją Kristaus Kančios Savaitę.

Mums gyventi, reiškia sekti Kristų ir tai labai aiškiai sako Verbų sekmadienio liturgija. Kas seka Kristų, tas kopia į žmogiškumo aukštumas. Aišku, žmogus gali rinktis ir lengvą, aukštyn nevedantį kelią, kuriuo einant nereikia vargti. Žmogus gali ir nusileisti žemyn, į vulgarumą; gali prasmegti melo ir nesąžiningumo pelkėje. Bet jei mes sekame Jėzų, jei einame tuo keliu, kuriuo jis mus veda, mes kopiame aukštyn – į tiesos gyvenimą, į drąsą, kuri nebijo vyraujančių nuomonių, į ištvermę, reikalingą tam, kad sugebėtume visada padėti kitam žmogui. Kristus mus veda į meilės viršūnę, veda pas Dievą.
Tad viską kas lig šiol pasakyta galima šitaip trumpai pakartoti: norint sekti Kristų pirmiausia reikia trokšti žmogiškumo pilnatvės; reikia eiti kartu su kitais kopiančiais aukštyn, tai yra eiti kartu su Bažnyčia; reikia klausytis Kristaus žodžių ir pagal juos gyventi su tikėjimu, meile ir viltimi. Šitaip mes esame į amžinąją Jeruzalę keliaujantys piligrimai, o kartu, tam tikra prasme jau esame tenai, Dievo šventųjų bendrijoje.

Šv. Mišios bus aukojamos 9.00, 11.00 ir 18.00 val.
Per kiekvienas Šv. Mišias bus šventinamos verbos.
Iškilmingas verbų pašventinimas ir procesija prieš 9.00 val. Šv. Mišias.

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

,,Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1,47)

Šių metų kovo 15 dieną Panevėžio vyskupijos katechetikos centre vyko 4 klasių mokiniams nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ I etapas, kurį organizuoja Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centras ir Lietuvos katechetikos centras. Viktorinoje dalyvavo kelios komandos iš įvairių Panevėžio vyskupijos mokyklų.

Į Panevėžį atvyko ir Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos mokinių komanda lydima mokytojos Astos Striogienės. Keliaudami moksleiviai užsuko į Troškūnų Švč. Trejybės Bažnyčią. Jie aplankė įžymųjį stebuklais garsėjantį Troškūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslą.  Ketvirtokai Blekaitytė Rasa, Juzėnaitė Tėja, Kontrimavičius Karolis, Martinkėnas Einoras sėkmingai atliko viktorinos užduotis, sukūrė minčių žemėlapį apie stebuklingą Dievo motinos atvaizdą Troškūnuose ir tapo viktorinos I etapo nugalėtojais. Komanda užėmė pirmą vietą. Moksleiviai dalyvaus sekančiame viktorinos etape.

 

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnios metu

 

PENKTADIENIAIS – prieš vakaro Šv. Mišias (17.30 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

SEKMADIENIAIS – po Sumos Šv. Mišių (9.00 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

Vakaro šv. Mišių metu giedame „Graudžiuosius verksmus“, kuriais apmąstome Jėzaus kančią. Po šv. Mišių eucharistinė procesija.

 

Kalendorius

Kovo 3 d. (Šeštadienis) – Šv. Kazimieras. Lietuvos ir Panevėžio vyskupijos globėjas (šventė atkelta iš sekmadienio).

Kovo 3-4 d. (Šeštadienis-sekmadienis)Šv. Kazimiero atlaidai mūsų parapijoje.

  • Šeštadienį 15.00 kun. A. Valkausko katechezė, šlovinimas, 17.00 šv. Mišios, o po jų užtarimo malda.
  • Sekmadienį šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Dabužiuose 13.00 val.
  • Miesto ligoninėje 14.00 val.

Kovo 11 d. (Sekmadienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Kovo 18 d. (Sekmadienis) – Gavėnios rekolekcijos.

  • Šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Rekolekcijų vedėjas kun. V. Veilentas.

Kovo 19 d. (Pirmadienis) – Šv. Juozapas.

Kovo 25 d. (Sekmadienis) – Viešpaties Kančios – Verbų sekmadienis.

 

Palaimintos Gavėnios Visiems

X