Mėnuo: balandžio 2018

Gailestingumo sekmadienis

Gailestingumo sekmadienis

Jn 20, 19–31: Palaiminti, kurie tiki nematę

(visus skaitinius galite rasti paspaudę ant nuorodos http://lk.katalikai.lt/2018/04/08 )

Dieviškojo Gailestingumo sekmadienis – pirmą sekmadienį po šv. Velykų švenčiama šventė. Daugelis tikinčiųjų tiki ir pripažįsta Dievą teisingą, bet dar dieviškesnė, dar aukštesnė Jo savybė –  gailestingumas. “Kiekvienam iš mūsų būtų sunku jaustis teisiam Paskutiniojo teismo metu, jeigu Dievas būtų tik teisingas, bet ne gailestingas, nes mes visi esame nusidėję” – kalbėjo kun. Mindaugas Šakinis. Tikintiesiems ši diena labiausiai žinoma kaip Atvelykis, tačiau šv. Popiežius Jonas Paulius II šią dieną į visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių įrašė kaip Dieviškojo Gailestingumo sekmadienį. Žinoma, Dievo meilė ir gailestingumas yra biblinės temos. Tačiau konkrečiau pirmojo sekmadienio po Velykų paskelbimas Gailestingumo sekmadieniu yra susijęs su Vilniuje gyvenusia lenkų vienuole ir mistike Faustina Kowalska. „Trokštu, – Jėzaus žodžius perduoda šventoji Faustina – kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams. […] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį – savo Gailestingumo šventę. […] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. […] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. […] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.“

Evangelija tądien mums pasakojo apie šv. Apaštalo Tomo tikėjimą ir Jėzaus žodžius – „palaiminti, kurie tiki nematę“. Kun. Mindaugas tikintiesiems kalbėjo apie bendruomenės svarbą: „Tomui kiti mokiniai leido būti abejojančiu, taip ir mes turėtumėmė elgtis – leisti kitiems būti tame gyvenimo tarpsnyje, kuriame jie yra. Mokiniai leido Dievui veikti, ir Jis prisiartino prie Tomo tokiais žodžiais: ‚Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.‘ Tačiau mokiniai nebuvo apatiški ar netikri savo tikėjimu – jie papasakojo Tomui, ką matė ir kuo patikėjo“. Ir mūsų visų, sesių ir brolių Kristuje pareiga iš meilės yra kalbėti apie savo tikėjimą – ne nusivilti kitu, kuris neina į bažnyčią, bet papasakoti jam, kas toje bažnyčioje vyksta ir kaip konkrečiai Dievas veikia mano ir tavo gyvenime.

Justė

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos BALANDŽIO mėnesiui

 

Už labiausiai gailestingumo reikalingus, kad priėmę atleidimą, nauju gyvenimu skelbtų Kristaus pergalę.

Išganytojo Motina, melski už mus.

Lietuvos vyskupų velykinis žodis

Lietuvos vyskupų velykinis žodis

Lietuvos vyskupų Velykinis ganytojiškasis laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės! Šiandien prisikėlimo šviesa įveikė tamsumas. Šiandien Kristus, nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, mums visiems dangaus vartus atvėrė. Velykos – tai Pascha, perėjimas iš mirties į gyvenimą, iš vergovės į Dievo vaikų laisvę. Dievas „iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu“ (Ef 1, 5) siuntė mums Gelbėtoją Jėzų ir troškta suvienyti mus su savimi, padaryti savo vaikais. Čia glūdi giliausia Velykų šventės prasmė, iš čia kyla džiaugsmas ir neblėstanti viltis.

Šią prisikėlimo šviesą dažnai užgožia nusivylimo, netikrumo dėl ateities, beprasmybės ar abejingumo debesys. Kristaus prisikėlimas kartais tampa tik gražia istorija, o nuodėme paženklintas gyvenimas atrodo patrauklesnis ir malonesnis, nors jis tėra mirties paunskmė. Prisikėlimo ryto spinduliai sunkiai sklaido mūsų gyvenimo tamsumas. Tačiau pats Kristus mus drąsina: „Nebijok, mažoji kaimene. Aš nugalėjau pasaulį“ (Lk 12, 36; Jn 16, 33). Kristus yra gyvas ir pasilieka tarp mūsų iki pat pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20). Krikštu esame mirę su Kristumi, kad „pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4). Kristus mus kviečia tapti prisikėlimo bei šviesos vaikais (plg. Jn 12, 36), savo gyvenimu liudyti prisikėlimo tikrovę.

Popiežius Pranciškus Apaštališkajame paraginime Evangelii Gaudium taikliai primena, kad „Kristaus prisikėlimas nėra praeities dalykas, bet turi pasaulį persunkusios gyvybinės jėgos. Kur visa atrodo jau mirę, vėl ima rodytis prisikėlimo daigai. Tai neprilygstama jėga“ (Evangelii Gaudium, 276). Prisikėlimas įmanomas, ir mes galime jame dalyvauti. Kai neleidžiame nusvirti rankoms ir nepasiduodame nusivylimui, mes jau liudijame prisikėlimo viltį. Kai nepritariame blogiui ir nuodėmei, žengiame į gyvenimą. Kai neužmerkiame akių prieš neteisybę, tampame tiesos vaikais. Kai neapsiribojame tik savo interesais ir pastebime mažiausią, jau esame prisikėlimo tikrovėje. Kiekvieną kartą, kai priimame Dievo gailestingumą ir maitinamės Eucharistijos duona, mes keliamės iš dvasinio nuovargio ir mirties naujam gyvenimui.

Šie metai Lietuvai ypatingi. Minime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį ir šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvidešimtpenkmetį. Švenčiame Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos metus ir su džiaugsmu laukiame popiežiaus Pranciškaus atvykstant pas mus šį rudenį. Turime daug gražių ir svarbių progų susiburti kartu, džiaugtis laisve ir dėkoti Dievui už visas suteiktas dovanas. Mūsų nueitas laisvės kelias ne kartą paliudijo, kad prisikėlimas ir naujas gyvenimas įmanomas dėka žmonių drąsos, pasiryžimo, apsisprendimo dėl gėrio, laisvės ir dėl Dievo. Tikėjimas juos vedė pirmyn, o viltis nepalūžo. Šių metų minėjimai ir susitikimai tebus persmelkti Kristaus prisikėlimo šviesos. „Kristus Jėzus – mūsų viltis“, skelbia šv. Tėvo vizito Lietuvoje šūkis, o pats  popiežius Pranciškus ragina mus pabusti iš dvasinio miego ir semtis jėgų iš Kristaus.

„Prisikėlęs ir pašlovintas Kristus yra gilioji mūsų vilties versmė, ir jo pagalbos vykdant jo patikėtąją misiją niekada nestigs“ (Evangelii Gaudium, 275). Leiskime tikėjimo džiaugsmui prabusti, leiskime Kristui mus prikelti, būkime Jo prisikėlimo ir naujo gyvenimo liudytojai bei dalyviai.

 

Lietuvos vyskupai

X