Praėjo dar vienas sekmadienis su Šv. Mišiomis šeimoms. Susirinko gausybė žmonių, kurių nemaža dalis buvo mokiniai su tėveliais, besiruošiantys Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui. Tačiau mūsų šeimų bendruomenę visa tai labai džiugina, nes gal keletas iš tų vaikų pamatys, kad ir bažnyčioje gali būti gera… Pakvietėm į svečius Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytoją M. Šinkūnaitę ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šlovintoją A. Junokienę. Jos maloniai buvo nustebintos, kad viskas vyksta sklandžiai, draugiškai ir jų žodžiais tariant: „oho, kiek daug jaunimo…“ Kadangi spalis-rožinio mėnuo, tai vaikų kampelyje buvo padarytas rožinis iš rudens vaisių-kaštonų. Kiekvienas iš tų vaikų į darbelį įdeda dalelę savęs, taip mokydamasis duoti, o ne tik imti. Pakalbinus parapijiečius ir pasiūlius parašyti laišką Dievui, jie neatsisakė. Kai kurie juokavo, kad darys tai senuoju būdu per maldas, bet dauguma rašė gyvus laiškus. Labai smagu, kad žmonės nebijo naujovių ir, kad Bažnyčia noriai atsižvelgia į siūlomas naujienas. Norisi dar priminti, kad per „Tėve mūsų…“ maldą būkite visi drąsesni, susikibkime rankomis taip tvirtai, kad pasidalintume ta vidine jėga, kuri mus čia ir sukviečia. Tada tapsime dar stipresni! Po Šv. Mišių buvo kukli agapės valandėlė. Visada kviečiame prie jos prisidėti auka ar užkandėle ir kartu pabendrauti prie šiltos arbatos puodelio. Naujos pažintys visada įpučia į galvą naujų vėjų. Esame laimingi, patenkinti visais, kurie mus palaiko ir kviečiam visus norinčius pajusti tą bendrystę kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį.

Šeimų bendruomenės atstovė Daiva