Prieš pat Visų šventųjų bei Vėlinių minėjimą, praėjusį šeštadienį (spalio 27 d.), Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės Anykščių skyriaus nariai sulaukė tam pačiam sambūriui priklausančių svečių iš Pasvalio. Susitikimą pradėjome Eucharistijos šventimu Anykščių šv. Mato bažnyčioje, kur kartu su klebonu kun. Petru Baniuliu šv. Mišias taip pat aukojo mūsų parapijoje nemaža metų vikaravęs, o šiuo metu Pasvalio šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje besidarbuojantis kun. Nerijus Papirtis. Pasistiprinę Gyvąja duona, susitikimą tęsėme Parapijos namuose, kur, išklausę diakono Viliaus Valionio pranešimo apie Šventojo Tėvo vizito į Lietuvą reikšmę, pasidalinome į keletą grupelių. Jose dalinomės mintimis apie šio išskirtinio istorinio įvykio prasmę savo gyvenimuose. Dažnas pasisakiusysis kalbėjo apie jam įstrigusį popiežiaus raginimą atsigręžti į savo tautos praeitį bei subrandintą ryžtą permąstyti savo gyvenimą, ieškant būdų dvasiškai tobulėti. Kunigo vikaro žodžiais tariant: „Šventojo Tėvo vizito metu dažnas išgyvenome dvasinį pakilimą, subrandinome pasiryžimą keistis. Dabar turime savęs klausti: ‚O ką darysiu su šiuo pasiryžimu toliau? Ar jam bus lemta būti įgyvendintam? O gal jis taip ir išnyks nepalikęs ryškesnio pėdsako mano gyvenime?‘“ Tose pačiose grupelėse svarstėme apie bendruomenės reikšmę kiekvieno krikščionio „šventėjimo kelyje“, kokią paramą gauname bei su kokiomis kliūtims susiduriame. Neretas sutiko, jog dvasiniam tobulėjimui bendruomenė tiesiog būtina, o kunigo vikaro teigimu: „Tik santykyje su kitu atsiskleidžia tikrosios mano asmeninės savybės. Kol esu vienas, manau, jog esu beveik tobulas krikščionis, tačiau susidūręs su kitu, pastebiu, kiek daug jo trūkumų man nevalingai kelia pasipiktinimą. Esame lyg du ežiukai, kurie turi laikytis saugaus atstumo arba žmonių santykiuose – pagarbos, kad mūsų „spygliai“ vienas kito nesužeistų.“ Be dvasinių pokalbių stiprinomės Česalvos su meile virtais pietumis – gardžiausiais pietumis pasaulyje! – bei vieni kitų atsineštais užkandžiais. Svečiams taip pat aprodėme bažnyčioje įrengtą apžvalgos aikštelę, Lajų taką, A. Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų, A. Baranausko klėtelę. Šilto bendravimo ir puikių įspūdžių kupina diena netruko prabėgti. Svečius išlydėjome namo, tvirtai pasiryžę, pasak kun. Nerijaus, „bendruomenėje sukauptą patirtį barstyti už parapijos ribų, o gal kitų barstomais dalykais pasipildyti“ – bet kuriuo atveju, užsimezgusią bendrystę puoselėti toliau. Telaimina šį mūsų pasiryžimą Viešpats!

Andrius