Meno ir kultūros paveldo objektai Anykščių bažnyčioje

1 Neobaroko stiliaus klausyklos.

XIX a. Ažuolinės, pagamintos vietos meistrų, dekoruotos intarsijos technika klausyklosyra iš senosios Anykščių bažnyčios.

2 Paveikslas „Šv. Kazimieras“.

Dailininkas Vaidotas Žukas (g. 1956). 1987 m. Paveikslas sukurtas Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejaus proga. Kabo kairėje navoje ant galinės sienos. Šv. Kazimieras pavaizduotas paveikslo centre, klūpantis giliai paniręs maldoje.

3 Konstantino Sirvydo biustas. Skulptorius Jonas Meškelevičius (1950–2005). 1988 m.

Iš Anykščių krašto kilusio žymaus kunigo, Vilniaus jėzuitų akademijos profesoriaus, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autoriaus Konstantino Sirvydo (1578–1631) biustas yra prie kairės navos antrojo pilioriaus.

4 Klemenso Kairio memorialinė lenta. Portretinio bareljefo autorius skulptorius Leonas Žuklys (g. 1923 m.), memorialinės lentos – tautodailininkas Liudas Tarabilda (1916– 2004). 1982 m.

Dar Antanas Vienuolis siūlė įamžinti Anykščių bažnyčioje ir A. Baranausko bičiulio, kunigo bei poeto Klemenso Kairio (1836–1864) atminimą. Memorialinė lenta įrengta iš Anykščių krašto kilusio kunigo Bronio Strazdo rūpesčiu ir lėšomis. Ji yra prie kairės navos trečiojo pilioriaus.

5 Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altorius. 1909 m.

Stovi kairėje navoje (moterų pusėje). Pagamintas iš ąžuolo, dekoruotas paauksuotais drožiniais. Centre „Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo“ paveikslas. Tai Bartolome Esteban Murillo kūrinio kopija, turinti autoriaus parašą ir datą: A. Przeslański / 1909. Šonuose stovi Šv. Antano (kairėje) ir šv. Pranciškaus skulptūros. Altoriaus antrajame tarpsnyje – paveikslas „Šv. Ona“.

6 Mozaika „Aušros vartų Švč. Mergelė Marija“. Autorius Juozas Šiaučiulis (1915–1998). 1963–1964 m.

Mozaika kabo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altoriaus dešinėje. Ji sudėliota iš 1000 medžio gabalėlių (Kanados ąžuolo, klevo, beržo, įvairių Afrikos ir Švedijos medžių rūšių). Vaizduoja vieną iš labiausiai Lietuvoje garbinamų Švč. Mergelės Marijos paveikslų – Aušros vartų Švč. Mergelę Mariją Gailestingumo Motiną. Mozaikos autorius – tautodailininkas, literatas ir visuomenės veikėjas Juozas Šiaučiulis, kilęs iš Anykščių.

7 Didysis altorius. Projekto autorius Vladas Čižauskas (1888–1970). 1932 m.

Altoriaus centre aprėminta smailia arka stovi Nukryžiuotojo skulptūra Golgotos kalne. Už jos pavaizduotas stilizuotas žemės rutulys ir žvaigždėtoji dangaus sfera, perteikiantys Kristaus – Pasaulio Valdovo idėją. 1980 m. abipus Nukryžiuotojo figūros pastatytos savamokslio skulptoriaus Rimo Idzelio restauruotos medinės Švč. Mergelės Marijos ir šv. evangelisto Jono skulptūros.

Šonuose, gotikinėse nišose, stovi Bažnyčią simbolizuojančios šv. apaštalų Petro ir Povilo skulptūros. Puskolonių bazėse, mažytėse gotikinėse nišose, įkomponuotos (iš kairės į dešinę) šv. Elžbietos, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės, šv. Aloyzo Gonzagos ir šv. Juozapo skulptūrėlės.

Centrinė altoriaus dalis viršuje užsibaigia trikampiu frontonu, papuoštu  sparnuota angeliuko galvute. Virš frontono iškyla dviejų tarpsnių gotikinė koplytėlė, kurioje stovi Anykščių bažnyčios globėjo šv. Mato skulptūra, antrajame tarpsnyje – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero figūrėlė.

Atsižvelgiant į liturginį laiką, centrinė Nukryžiavimo kompozicija altoriuje gali būti uždengiama vienuolės dailininkės Teodoros Kriaučiūnaitės tapytais įstatomais paveikslais „Marija, Krikščionių paguoda“, „Prisikėlęs Kristus“ bei anykštėno dailininko Alvydo Latėno tapyta dailininko Eugenijaus Kazimirovskio paveikslo „Gailestingasis Jėzus“.

8-9  Paveikslai „Šv. Marija Goreti“ ir „Šv. Pijus X“. Dailininkė Teodora Kriaučiūnaitė (1910–1974). XX a. 8 dešimtm. Kabo ant šoninių presbiterijos sienų.

Drobėje „Šv. Marija Goreti“ T. Kriaučiūnaitė pavaizdavo vieną iš jauniausių visų laikų šventųjų – ne taip seniai gyvenusią pamaldžią mergaitę Mariją Goreti (1890–1902). Būdama vos dvylikos metų, ji buvo nužudyta, gindama savo skaistybę. 1950 m. popiežius Pijus XII ją paskelbė šventąja.

Panašiu metu kaip šv. Marija Goreti gyveno ir kitas T. Kriaučiūnaitės drobėje įamžintas šventasis – popiežius Pijus X (1835–1914). Be kitų nuopelnų bažnyčiai, šis popiežius įėjo į istoriją Eucharistijos tvarką reglamentuojančiais dekretais. 1910 m. rugpjūčio 8 d. dekretu jis atkreipė dėmesį į vaikų Komuniją, nustatydamas amžių (maždaug 7 metai), kada jie gali artintis prie Viešpaties Stalo.

10 Krikštykla. XX a. pr. Paveikslo autorius Vaidotas Žukas (g. 1956). 1988–1989 m.

Stovi presbiterijoje, kairėje. Ji neogotikos stiliaus, medinė. Centre, gotikinėje arkoje, 1988–1989 m. V. Žuko specialiai šiai krikštyklai sukurtas paveikslas. Jame vaizduojamas Jėzus Kristus, į savo glėbį imantis baltais krikšto drabužėliais vilkintį vaikelį, kuris džiaugsmingai atsiduota į Viešpaties rankas. Šia originalia kompozicija dailininkas vaizdžiai perteikė mintį, kad per Jėzų Kristų, per Krikšto Sakramentą įeinama į krikščionių bendruomenę, tampama bažnyčios, Dievo tautos vaikais.

11 Senieji vargonai. Vargonų meistras Otto Kratovkvilas. 1934 m.

Klebono Juozo Norvilos rūpesčiu Anykščių bažnyčios vargonų chore buvo pastatyti 6 registrų, 3 kapeliacijų (6 balsų) vargonai. 1999 m. Anykščių Šv. Mato bažnyčioje sumontavus naujus, senieji vargonai nukelti ir pastatyti prie Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altoriaus.

12 Vargonai. 1925 m., perstatyti 1963 m., Anykščių bažnyčioje sumontuoti 1999 m.

1999 m. klebono Stanislovo Krumpliausko rūpesčiu bažnyčios vargonų chore sumontuoti galingi ir skambūs 45 balsų, 3 manualų, net 2600 vamzdžių vargonai, statyti 1925 m., perstatyti 1963 m.

13  Sakykla. 1909 m.

Stovi centrinėje navoje, moterų pusėje. Sakykla neogotikos stiliaus, pagaminta iš ąžuolo. Sakyklos sienose įkomponuoti keturių evangelistų atvaizdai: šv. Matas su angelu, šv. Morkus su liūtu, šv. Lukas su jaučiu, šv. Jonas su ereliu.

14 Centrinės navos ir presbiterijos vitražai. Dailininkė Marija Anortė Mackelaitė (g. 1930), meistras Zigmas Laurinaitis. 1972–1986 m.

Trylika vienodos formos neogotikinių smailiaarkių langų puošia vitražai, kuriuose pavaizduoti 7 sakramentų, Dievo avinėlio, Šventosios Dvasios ir Kristaus Kūno simboliai.

15 Šventosios Dvasios altorius. 1909 m.

Stovi dešinėje navoje (vyrų pusėje). Pagamintas iš ąžuolo, dekoruotas paauksuotais drožiniais. Centre – paveikslas „Šventosios Dvasios atsiuntimas“. Šonuose, bokšteliais užsibaigiančiose gotikinėse nišose, stovi Šv. Teresės ir šv. Roko skulptūros. Altoriaus antrajame tarpsnyje – paveikslas „Šv. Jurgis“.

16 Antano Baranausko biustas. Skulptorius Henrikas Rudzinskas (1909–1996). 1957 m.

Vyskupo ir poeto Antano Baranausko (1835–1902) biustas yra prie dešinės navos trečiojo pilioriaus. Iškaltas iš balto marmuro, „Anykščių šilelio“ ir kitų patriotinių kūrinių autorius biuste pavaizduotas maždaug 30–40 metų amžiaus. Biusto pastatymą fundavo rašytojas A. Žukauskas-Vienuolis.

17 Paveikslas „Palaimintasis Jurgis Matulaitis“. Dailininkas Vaidotas Žukas (g. 1956). 1987 m.

Paveikslas sukurtas Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejaus proga. Kabo dešinėje navoje ant galinės sienos. Tai nėra tradicinis Vilniaus arkivyskupo palaimintojo Jurgio Matulaičio (1871–1927) portretas, kokį įprasta matyti daugelyje Lietuvos bažnyčių (toks portretas kabo ir Anykščių bažnyčioje, prie Šventosios Dvasios altoriaus). Arkivyskupo veido bruožai atpažįstami, tačiau labiau nei portretinis panašumas šio kūrinio autorių domino Palaimintojo dvasinė būsena, visiškas jo atsidavimas Dievo valiai, Kristaus ir Bažnyčios tarnystei.

18 Vitražas „Šv. evangelistas Matas“. Dailininkė Marija Anortė Mackelaitė (g.1930), meistras Zigmas Laurinaitis. 1972 m.

Vitražas yra virš centrinių bažnyčios durų. Jis pagamintas iš spalvotų storo stiklo luitų, sutvirtintų betonu. Tai pirmas blokinio luitinio stiklo vitražas Lietuvos bažnyčiose.

19 Koplytėlė su kryžių nešančio Jėzaus skulptūra. Tautodailininkas Liudas Tarabilda (1916–2004). XX a. 9 dešimt. Jėzaus skulptūrą perdažė Rimas Idzelis (dažyta originalia šio menininko pamėgta technika, dažus medžiagos skiaute įtrinant į medį). Koplytėlė kabo bažnyčios prieangyje.

20 Angelo skulptūra. Skulptorius Rimas Idzelis (g. 1950). 1980 m.

Dažytas medinis bareljefas kabo bažnyčios prieangyje. Vaizduoja angelą iš priekio, stovintį sunertomis ant krūtinės rankomis ir žvelgiantį į dangų.