Maldų savaitė už krikščionių vienybę, kasmet pradedama sausio 18-ąją ir užbaigiama sausio 25-ąją.
Sausio 18–25 dienomis kartu su viso pasaulio krikščionimis
švęsime ekumeninę savaitę (aštuondienis), t. y.
susikaupsime maldai už krikščionių vienybę.
Šia intencija mūsų bažnyčioje bus meldžiamasi 18.00 val. vakarinėse Šv. Mišiose.
6 diena
Svetingumas: parodyti ypatingą draugiškumą
Apd 28, 1–2. 7
Ps 46
Lk 14, 12–24
Meditacija
Po jūroje per audrą patirtų traumų ir konfliktų išsilaipinę krantan keleiviai salos gyventojų pasiūlytą konkrečią pagalbą išgyvena kaip ypatingą draugiškumą. Toks draugiškumas yra žmogiškumo rodiklis. Evangelija mus moko, kad rūpindamiesi patekusiais į bėdą mes parodome paties Kristaus meilę (plg. Mt 25, 40). Rodydami meilingą draugiškumą silpniesiems ir visko netekusiems daromės širdimi panašūs į Dievą, kurio širdyje vargšams tenka ypatinga vieta. Svetingai priimti svetimšalius, kilusius iš kitų kultūrų ir tikėjimų, imigrantus ir pabėgėlius, kartu reiškia mylėti patį Kristų, mylėti taip, kaip myli Dievas. Kaip krikščionys esame kviečiami žengti tikėjimo žingsnį ir su Dievo visa apimančia meile eiti net pas tuos, kuriuos mums sunku mylėti.
Malda
Našlaičių, našlių ir svetimšalių Dieve,
įliek į mūsų širdis stiprų svetingumo jausmą,
atverk mūsų akis ir širdis tuomet,
kai prašai Tave pamaitinti, aprengti ar aplankyti.
Tegul mūsų Bažnyčios dalyvauja
padėdamos įveikti badą, troškulį ir izoliaciją
ir nugalėdamos kliūtis, trukdančias priimti visus žmones.
To prašome vardan Tavo Sūnaus Jėzaus,
esančio mažiausiuose mūsų broliuose ir seseryse.
Amen.
Krikščionių vienybės dienos
„Visa tebūna viena! Kaip Tu Tėve, esi manyje ir aš Tavyje, tegul ir visi tikintieji būna mumyse viena, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu esi mane siuntęs“ (plg. Jn 17, 21), – taip meldėsi Viešpats Jėzus.
KUN.: Melskime, broliai ir seserys už visus Kristų tikinčius, kad juos Viešpats Dievas tiesos keliu surinktų į vieną savo Bažnyčią ir joje išlaikytų.
Tyliai pasimeldžiama arba giedama „ŠVENTAS DIEVE“.
KUN.: Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu suburi išsklaidytus ir saugai vienybę; * maloniai pažvelk į savo Sūnaus kaimenę ir suvienyk tikėjimo pilnatve bei meilės ryšiais visus žmones, * kuriuos yra pašventinęs vienas Krikštas.* Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
VISI: Amen.
IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 141.
VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, Tu jungi savyje visas šeimas ir visas pasaulio tautas. Per Tave mes esame vieno Tėvo vaikai. Argi neprivalome gyventi vienybėje, kaip Tu esi viena su savo dangaus Tėvu?! Karštai prašome: sutelk mus į vienybę Tavyje. Tu, Viešpatie, nori, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas, todėl suvienyk visus krikščionis tikra meilės ir vienybės dvasia. Amen.
IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 308.
VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, Tu meldeisi: “Tegu visi būna viena, kaip Tu, Tėve, esi manyje, o aš – Tavyje”. Mes meldžiame Tavęs vienybės Bažnyčiai. Sugriauk mus skiriančias sienas. Sustiprink tai, kas mus vienija, ir sugriauk tai, kas mus skiria. Suteik mums jėgų, kad ieškotume mus suartinančių kelių. Teateis ta diena, kai galėsime Tave aukštinti ir šlovinti visų tikinčiųjų bendrijoje.
VISAGALI AMŽINASIS DIEVE,
tu išsklaidytus surenki ir surinktus saugai;
pažvelk į savo Sūnaus kaimenę
ir suvienyk tikėjimo pilnybe ir meilės ryšiais visus,
kuriuos yra pašventinęs vienas Krikštas.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
MALONIAI PAŽVELK, VIEŠPATIE, į savo žmones
ir gausiai teik jiems Šventosios Dvasios dovanų,
kad kuo labiau mylėtų tiesą
ir žodžiu bei darbu siektų pilnutinės krikščionių vienybės.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Kad susivienytume, turime mylėti
Maldų už krikščionių vienybę savaitė radosi amerikiečių kunigo, tėvo Polio Votsono (Paul Wattson), iniciatyva. Tokia savaitė pirmąsyk vyko 1908 m. T. Polis Votsonas parinko jai datas tarp sausio 18 ir 25 d., kad maldų aštuondienis baigtųsi Šv. Pauliaus Atsivertimo šventės dieną. Juk krikščionių vienybė reikalauja atsivertimo; ji neįmanoma be perkeičiančios Kristaus šviesos. Tai toji šviesa kelyje į Damaską iki širdies gelmių sukrėtė Paulių. Ji perkeičia ir mūsų žvilgsnį, kuriuo žiūrime vieni į kitus, ji leidžia mums palikti išankstines nuostatas ir jau pramintus kelius.
Maldų už krikščionių vienybę savaitė dabartinę formą įgijo Liono katalikų kunigo Polio Kutiurjė (Paul Couturier) dėka. Per ketvirtąjį–penktąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius jis suteikė jai naują įkvėpimą ir išpopuliarino. Šitaip perkeista toji savaitė nuo tada kasmet suburia daugybę krikščionių visame pasaulyje – tiek katalikų, tiek ortodoksų ir protestantų.
Aišku, įvairių konfesijų krikščionys jau gerokai anksčiau melsdavosi už Bažnyčios vienybę. Tačiau paprastai jie tai darydavo likę „namie“, savo pačių bažnyčiose. Kunigas Kutiurjė suprato, kaip svarbu, kad krikščionys melstųsi ir kartu, toje pačioje vietoje. Jis tikėjosi, kad taip Maldų už vienybę savaitė prisidės prie to, kad būtų įveiktas abipusis nepasitikėjimas, tais laikais trukdęs daugumai krikščionių eiti melstis į kitos konfesijos bažnyčias.
Jis žinojo, kad be meilės nebus žengiama pirmyn vienybės keliu. Troško, kad širdyse įsižiebtų broliškosios meilės ugnis. Be kita ko, jis sėmėsi įkvėpimo ir iš kito ekumenizmo pradininko – kardinolo Mersjė (Mercier), 1926 m. mirusio Malino (Malines)[1] arkivyskupo, įžvalgos: „Kad susivienytume, turime mylėti vienas kitą; kad mylėtume vienas kitą, turime atpažinti vienas kitą; kad atpažintume vienas kitą, reikia eiti vienas kitą susitikti.“ Krikščionims susitinkant bendroje maldoje, Šventoji Dvasia gali įžiebti dieviškosios meilės ugnį, sudeginančią nesupratimo, nepasitikėjimo, o kartais ir pagiežos užtvaras.
Dar 1928 m. popiežius Pijus XI rašė: „Apie krikščionių vienybę negalima mąstyti kitaip, kaip tik padedant atskalūnams sugrįžti į vienintelę tikrąją Kristaus Bažnyčią.“ Po kelerių metų kunigas Kutiurjė teigė: „Reikia melstis už vienybę, prašant Dievo, kad ji būtų įgyvendinta tada, kai Jis norės, ir taip, kaip Jis norės.“ Galbūt čia ir glūdi didžioji kunigo Kutiurjė siūlomos Maldų už vienybę savaitės naujybė: jos esmė – nebe melstis, taip sakant, „prieš kitus“, kad užkariautume juos, o melstis kartu, drauge ieškant Dievo valios.
Tėvas Kutiurjė glaudžiai susijęs su Taizé bendruomenės įkūrimu. Jau nuo 1941 m. jis drąsino ir palaikė bendruomenę steigiantį brolį Rožė (Roger). Bendruomenė turėjo tapti tokia vieta, kurioje būtų be atvangos trokštama krikščionių vienybės ir už ją meldžiamasi. Tiek broliui Rožė, tiek kunigui Kutiurjė krikščionių vienybė negalėjo reikšti vienų pergalės prieš kitus. Brolis Rožė rašė: „Krikščionių vienybė nebus vienų triumfas prieš kitus. Jei vieni turėtų nugalėti, o kiti – pralaimėti, niekas nepritartų tokiai vienybei.“ (Roger Schutz, Dynamique du provisoire).
Būtent melsdamiesi kartu atsižadame noro triumfuoti prieš kitus. Malda daro mus nuolankius. Maldoje įsisąmoniname, jog Dievas didesnis – didesnis už mus, didesnis už mūsų skirtumus. Brolis Aloyzas (Alois), pakeitęs brolį Rožė kaip Taizé bendruomenės prioras, rašo: „Kai kartu gręžiamės į Kristų, kai susirenkame bendrai maldai, Šventoji Dvasia jau vienija mus. Maldoje nuolankiai mokomės priklausyti vieni kitiems.“ (Brolis Aloyzas (Alois), Laiškas iš Kalkutos).
Laimei, Maldų už krikščionių vienybę savaitė tapo gražia tradicija. Tačiau ką daryti, kad Bažnyčių gyvenimuose ji neliktų tik aštuoniomis dienomis kas sausio mėnesį? 2007 m. pabaigoje mūsų bendruomenės organizuotame Europos jaunimo susitikime Ženevoje, kuriame dalyvavo daug jaunų lietuvių, brolis Aloyzas kalbėjo: „Dažniau susiburkime Dievo akivaizdoje klausytis Jo Žodžio, tylėti ir šlovinti.“ Ir jis pasiūlė jaunimui kartą per mėnesį sukviesti miesto ar rajono krikščionis į „susitaikinimo vakarą“.
Brolis Richard,
Taizé bendruomenė