BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Anykščių Šv. Mato parapija - ECPv6.15.11//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Anykščių Šv. Mato parapija
X-ORIGINAL-URL:https://anyksciuparapija.lt
X-WR-CALDESC:Anykščių Šv. Mato parapija renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220122T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220122T190000
DTSTAMP:20260423T193818
CREATED:20200116T192253Z
LAST-MODIFIED:20220115T141856Z
UID:6649-1642874400-1642878000@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:MALDŲ UŽ KRIKŠČIONIŲ VIENYBĘ SAVAITĖ
DESCRIPTION:Maldų savaitė už krikščionių vienybę\, kasmet pradedama sausio 18-ąją ir užbaigiama sausio 25-ąją. \n Sausio 18–25 dienomis kartu su viso pasaulio krikščionimis\nšvęsime ekumeninę savaitę (aštuondienis)\, t. y.\nsusikaupsime maldai už krikščionių vienybę. \nŠia intencija mūsų bažnyčioje bus meldžiamasi 18.00 val. vakarinėse Šv. Mišiose. \nKrikščionių vienybės dienos\n„Visa tebūna viena! Kaip Tu Tėve\, esi manyje ir aš Tavyje\, tegul ir visi tikintieji būna mumyse viena\, kad pasaulis įtikėtų\, jog Tu esi mane siuntęs“ (plg. Jn 17\, 21)\, – taip meldėsi Viešpats Jėzus. \nKUN.: Melskime\, broliai ir seserys už visus Kristų tikinčius\, kad juos Viešpats Dievas tiesos keliu surinktų į vieną savo Bažnyčią ir joje išlaikytų. \nTyliai pasimeldžiama arba giedama „ŠVENTAS DIEVE“. \nKUN.: Melskimės. Visagali amžinasis Dieve\, Tu suburi išsklaidytus ir saugai vienybę; * maloniai pažvelk į savo Sūnaus kaimenę ir suvienyk tikėjimo pilnatve bei meilės ryšiais visus žmones\, * kuriuos yra pašventinęs vienas Krikštas.* Prašome per Kristų\, mūsų Viešpatį. \nVISI: Amen. \nIMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.\nPlg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis\, 1996. P. 141. \n \nVIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU\, Tu jungi savyje visas šeimas ir visas pasaulio tautas. Per Tave mes esame vieno Tėvo vaikai. Argi neprivalome gyventi vienybėje\, kaip Tu esi viena su savo dangaus Tėvu?! Karštai prašome: sutelk mus į vienybę Tavyje. Tu\, Viešpatie\, nori\, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas\, todėl suvienyk visus krikščionis tikra meilės ir vienybės dvasia. Amen. \nIMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.\nPlg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis\, 1996. P. 308. \n \nVIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU\, Tu meldeisi: “Tegu visi būna viena\, kaip Tu\, Tėve\, esi manyje\, o aš – Tavyje”. Mes meldžiame Tavęs vienybės Bažnyčiai. Sugriauk mus skiriančias sienas. Sustiprink tai\, kas mus vienija\, ir sugriauk tai\, kas mus skiria. Suteik mums jėgų\, kad ieškotume mus suartinančių kelių. Teateis ta diena\, kai galėsime Tave aukštinti ir šlovinti visų tikinčiųjų bendrijoje. \nVISAGALI AMŽINASIS DIEVE\,\ntu išsklaidytus surenki ir surinktus saugai;\npažvelk į savo Sūnaus kaimenę\nir suvienyk tikėjimo pilnybe ir meilės ryšiais visus\,\nkuriuos yra pašventinęs vienas Krikštas.\nPer Kristų\, mūsų Viešpatį. Amen. \nMALONIAI PAŽVELK\, VIEŠPATIE\, į savo žmones\nir gausiai teik jiems Šventosios Dvasios dovanų\,\nkad kuo labiau mylėtų tiesą\nir žodžiu bei darbu siektų pilnutinės krikščionių vienybės.\nPer Kristų\, mūsų Viešpatį. Amen. \nĮžanga į 2022 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitės temą\n„Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome\njo pagarbinti“ (Mt 2\, 2)\nPagal Mato evangeliją (2\, 1–12) Judėjos danguje pasirodžiusi žvaigždė reiškia ilgai lauktą vilties\nženklą\, vedantį išminčius\, o iš tikrųjų visus žemės žmones į vietą\, kur apreikštas tikrasis Karalius ir\nIšganytojas. Ši žvaigždė yra dovana\, Dievo meilingos būties akivaizdos nuoroda visai žmonijai.\nIšminčiams tai buvo ženklas\, kad gimė Karalius. Savo švytėjimu žvaigždė veda žmoniją į didesnę\nšviesą\, pas Jėzų. Jis yra naujoji šviesa\, nušviečianti kiekvieną žmogų ir vedanti mus į Tėvo šlovę ir jo\nspindesį. Per Šventąją Dvasią įsikūnijęs Mergelėje Marijoje ir tapęs žmogumi Jėzus yra šviesa\, atėjusi į\nmūsų tamsybes. Jėzus yra šviesa\, kuri dar giliau įsiskverbė į pasaulio tamsybes\, kai dėl mūsų ir mūsų\nišganymo jis atsižadėjo savęs ir tapo klusnus iki mirties. Jis tai padarė nušviesdamas mūsų kelią pas\nTėvą\, kad mes galėtume pažinti jį\, iš meilės už mus atidavusį savo vienatinį Sūnų\, kad tikėdami į jį\nnepražūtume\, bet turėtume amžinąjį gyvenimą.\nIšminčiai matė žvaigždę ir sekė ją. Pagal tradicinį aiškinimą išminčių figūrose simboliškai įžvelgiama\ntuo metu žinomų tautų įvairovė ir dieviškojo pašaukimo visuotinumo ženklas\, pasirodantis iš Rytų\nšviečiančios žvaigždės šviesoje. Uoliame įkarštyje\, su kuriuo išminčiai ieško naujai gimusio karaliaus\,\nįžvelgiamas visos žmonijos jaučiamas tiesos\, gerumo ir grožio alkis. Nuo pat kūrimo pradžios žmonija\ntrokšta pažinti Dievą\, kad jį pagarbintų. Žvaigždė pasirodė\, kai atėjus laiko pilnatvei gimė dieviškasis\nVaikelis. Ji skelbia ilgai lauktą Dievo išganomąjį vyksmą\, prasidedantį Įsikūnijimo slėpinyje.\nIšminčiai mums apreiškia Dievo norėtą visų tautų vienybę. Jie keliauja iš tolimų šalių ir reprezentuoja\nįvairias kultūras\, tačiau yra vedami to paties alkio pamatyti ir pažinti naujai gimusį karalių; jie\nsusirenka mažame Betliejaus namelyje jo pagarbinti ir dovanoti jam dovanas. Krikščionys yra pašaukti\nbūti ženklu pasauliui\, kad Dievas įgyvendina savo trokštamą vienybę. Krikščionys priklauso\nskirtingoms kultūroms ir tautoms\, kalba įvairiomis kalbomis\, tačiau jiems bendra Kristaus paieška ir\ntroškimas jį pagarbinti. Krikščionių misija yra būti ženklu ir panašiai kaip žvaigždė vesti Dievo\nalkstančią žmoniją\, vesti visus pas Kristų ir būti priemone\, kuria Dievas įgyvendina visų žmonių\nvienybę.\nIšminčių pagarbinimo akto dalis yra atverti savo brangenybių dėžutes ir dovanoti dovanas\, kurias\nkrikščionys nuo senovės suprato kaip skirtingus Kristaus tapatybės aspektus: auksas žymi jo \nkaraliavimą\, smilkalai – dieviškumą\, o mira iš anksto pranašauja jo mirtį. Šių dovanų įvairovė\nvaizduoja\, kaip skirtingai įvairios krikščionių tradicijos suvokia Jėzaus asmenį ir darbą. Kai krikščionys\nsusiburia ir\, garbindami Kristų atveria savo lobynus ir širdis\, per šį pasidalijimą dovanomis visi\npraturtėja.\nŽvaigždė užtekėjo Rytuose (plg. Mt 2\, 2). Rytuose kyla saulė\, o Artimaisiais Rytais vadinamame\nregione dėl Dievo gailestingumo buvome išganingai palaiminti: „mus aplankė šviesa iš aukštybių“ (Lk\n1\, 78). Tačiau Artimųjų (arba Vidurinių) Rytų istorija buvo ir vis dar yra paženklinta konfliktų bei\nkovų\, sulaistyta krauju ir užtemdyta neteisingumo bei priespaudos. XX amžiuje po nakbos\n(palestiniečių arabų egzodo per 1948 m. karą) šis regionas patyrė gausybę kruvinų karų ir revoliucijų\,\nišplito religinis ekstremizmas. Pasakojime apie išminčius taip pat yra daug tamsių elementų\, ypač\ndespotiškas Erodo įsakymas Betliejaus apylinkėse išžudyti visus jaunesnius negu dvejų metų vaikus\n(Mt 2\, 16–18). Šių istorijų žiaurumai aidi per ilgą Artimųjų Rytų istoriją ir sudėtingą dabartį.\nBūtent Artimuosiuose Rytuose Dievo Žodis įsišaknijo ir davė vaisių: trisdešimteriopą\,\nšešiasdešimteriopą ir šimteriopą derlių. Iš šių Rytų pasklido apaštalai skelbdami Evangeliją iki žemės\npakraščių (Apd 1\, 8) Artimieji Rytai davė tūkstančius krikščionių liudytojų ir kankinių. Ir šiandien\nmažai krikščionių bendruomenei kyla grėsmė\, nes daugelis ieško saugesnio ir giedresnio gyvenimo\nsvetur. Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenės skleidžiamai šviesai šiais sudėtingais laikais kyla vis\ndidesnė grėsmė – panašiai grasinta Kūdikio Jėzaus šviesai.\nJeruzalė yra svarbus simbolis krikščionims\, nes tai ramybės miestas\, kur buvo išgelbėta ir atpirkta visa\nžmonija. Bet šiandien šis miestas stokoja ramybės. Įvairios partijos kėsinasi į jį ir negerbia kitų. Net\nmalda Jeruzalėje tapo politinių ir karinių priemonių objektu. Jeruzalė buvo karalių miestas\, į kurį Jėzus\nįžengė lydimas triumfo ir sveikinimo šūksnių kaip karalius (Lk 19\, 28–44). Todėl šiame karališkame\nmieste išminčiai tikėjosi rasti žvaigždės apreikštą ir naujai gimusį karalių. Tačiau pasakojime\npažymima\, kad Jeruzalė anaiptol nebuvo palaiminta Gelbėtojo Karaliaus gimimu\, bet sunerimo\, ir tas\nnerimas buvo panašus į šiandienos sumaištį.\nŠiandien labiau negu bet kada Artimiesiems Rytams reikia dangiškos šviesos\, kuri lydėtų ten\ngyvenančius žmones. Betliejaus žvaigždė yra ženklas\, kad Dievas keliauja su savo tauta\, jaučia jos\nskausmą\, girdi jos šauksmą ir rodo jai užuojautą. Ji mums laiduoja\, kad\, nepaisant besikeičiančių\naplinkybių ir baisių katastrofų\, Dievas lieka mums ištikimas. Jis nesnaudžia ir nemiega (plg. Ps 121\, 4).\nDievas keliauja su savo tauta ir ją gelbsti\, kai ji nuklysta ar atsiduria pavojuje. Tikėjimo kelionė yra\nėjimas su Dievu\, kuris visada sergėja savo žmones ir veda mus painiais istorijos ir gyvenimo keliais.\nŠiai Maldos savaitei Artimųjų Rytų krikščionys pasirinko iš rytų kylančios žvaigždės temą dėl kelių\npriežasčių. Vakarų krikščionys švenčia Kalėdas\, o daugeliui Rytų krikščionių senesnė ir svarbesnė yra\nEpifanijos\, arba Viešpaties Apsireiškimo\, šventė\, kai tautoms apreiškiamas Dievo išganymas Betliejuje\nir prie Jordano. Dėmesio sutelkimas į teofaniją (Viešpaties pasirodymą) tam tikra prasme yra turtas\,\nkuriuo Artimųjų Rytų krikščionys gali dalintis su savo broliais ir seserimis pasaulyje. \nŽvaigždė veda išminčius per sumaištį\, tvyrančią Jeruzalėje\, kur Erodas kėsinasi žudyti nekaltas\ngyvybes. Ir šiandien įvairiose pasaulio dalyse nekaltieji patiria smurtą ar jo grėsmę\, o jaunos šeimos\nbėga nuo tokių tironų kaip Erodas ar Augustas. Tokiomis aplinkybėmis žmonės ieško ženklo\, kad\nDievas yra su jais. Jie ieško naujai gimusio Karaliaus\, romumo\, ramybės ir meilės Karaliaus. Tačiau\nkur ta žvaigždė\, kuri veda pas Jį? Bažnyčios misija yra būti ta žvaigžde\, nušviečiančia kelią pas Kristų\,\npasaulio šviesą. Būdama tokia žvaigždė\, Bažnyčia tampa vilties ženklu problemų pilname pasaulyje ir\nžymi Dievo buvimą su savo tauta\, lydėdama žmones per gyvenimo sunkumus. Krikščionys žodžiu ir\nveikimu kviečiami būti kelio šviesa\, kad Kristus iš naujo galėtų būti apreikštas tautoms. Tačiau mūsų\nsusiskaldymai temdo krikščioniškojo liudijimo šviesą ir užstoja kelią\, trukdydami kitiems rasti kelią\npas Kristų. Priešingai\, vieningi krikščionys\, garbinantys Kristų ir tarpusavyje besidalinantys savo\nlobynų dovanomis\, tampa Dievo visai kūrinijai trokštamos vienybės ženklu.\nArtimųjų Rytų krikščionys dovanoja šią Maldos už krikščionių vienybę savaitės medžiagą suvokdami\,\nkad ir kitur pasaulyje patiriama panašių vargų ir problemų ir kad pasaulis ilgisi šviesos\, kuri vestų pas\nIšganytoją\, galintį įveikti tamsybes. Pasaulinės Covid-19 pandemijos sukelta ekonominė krizė\,\npolitinių\, ekonominių bei socialinių struktūrų negebėjimas apsaugoti silpniausius ir pažeidžiamiausius\nžmones primygtinai parodė\, kad visiems reikia šviesos\, kuri šviestų tamsybėse. Rytuose\,\nArtimuosiuose Rytuose\, prieš du tūkstančius metų nušvitusi žvaigždė tebekviečia mus prie prakartėlės\,\nten\, kur gimė Kristus. Ji veda mus ten\, kur Dievo Dvasia yra gyva ir veikli\, į mūsų Krikšto tikrovę ir į\nmūsų širdžių permainą.\nSusitikę su Išganytoju ir drauge jį pagarbinę išminčiai grįžta į savo šalis kitu keliu\, kadangi buvo įspėti\nsapne. Panašiai bendrystė\, kuria dalijamės mūsų bendroje maldoje\, turi mus įkvėpti naujais keliais\ngrįžti į savo gyvenimą\, savo Bažnyčias ir savo pasaulį. Keliavimas naujais keliais reiškia kvietimą į\natgailą ir mūsų asmeninio gyvenimo\, mūsų Bažnyčių ir mūsų visuomenės atnaujinimą. Sekimas\nKristumi ir yra mūsų naujas kelias\, o nestabiliame ir besikeičiančiame pasaulyje krikščionys turi likti\ntvirti ir patikimi kaip šviečiantys žvaigždynai ir planetos. Tačiau ką tai reiškia praktiškai? Tarnauti\nEvangelijai šiandien reiškia įsipareigoti ginti žmogaus orumą\, ypač vargingiausiųjų\, silpniausių ir\nmarginalizuotų žmonių. Tai reikalavimas\, kad Bažnyčios santykiuose su pasauliu ir tarpusavyje\nvadovautųsi skaidrumu ir atskaitomybe. Todėl Bažnyčios turi bendradarbiauti ir siekti palengvinti\ngyvenimą vargstantiesiems\, svetingai priimti tremtinius\, nešioti kitų naštas ir kurti teisingą ir sąžiningą\nvisuomenę. Tai kvietimas Bažnyčioms darbuotis drauge\, kad jauni žmonės galėtų kurti ateitį\,\natitinkančią Dievo širdį\, ateitį\, kurioje visi žmonės gali patirti gyvenimą\, ramybę\, teisingumą ir meilę.\nŠis naujas Bažnyčių kelias yra regimos vienybės kelias\, kurio siekiame pasiaukodami\, drąsiai ir\nryžtingai\, diena iš dienos\, „kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15\, 28). \nMedžiagos rengimas \n2022 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitei \nPopiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir Pasaulio Bažnyčių tarybos Tikėjimo ir tvarkos komisijos\nbendrai sudaryta tarptautinė grupė\, kuriai buvo pavesta parengti tekstus Maldos už krikščionių vienybę \nsavaitei\, dėl pandemijos negalėjo tiesiogiai susitikti\, todėl turėjo darbuotis su šiais tekstais nuotoliniu\nbūdu.\nPopiežiškosios krikščionių vienybės taryba pavedė Libane\, Beirute\, įsikūrusiai Artimųjų Rytų\nBažnyčių tarybai parinkti 2022 m. Maldos savaitės temą ir parengti tekstų projektą. Buvo pasirinkta\ntema „Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2\, 2). Šiais sunkiais laikais\nlabiau negu bet kada mums reikia šviesos\, šviečiančios tamsoje; krikščionys skelbia\, kad ši šviesa\npasirodė Jėzuje Kristuje.\nVietinė ekumeninė grupė dėjo daug pastangų virtualiuose susitikimuose pristatydama savo darbo\nrezultatus – tai vyko pasaulio regione\, kur dažnai paminamos žmogaus teisės dėl neteisingų politinių\nbei ekonominių interesų\, susidūrus su beprecedente tarptautine sveikatos krize\, dorojantis su 2020 m.\nrugpjūčio 24 d. Beirutą nuniokojusio sprogimo žmogiškaisiais ir medžiaginiais padariniais. Širdingai\ndėkojame jiems ir meldžiame\, kad didesnė vienybė tarp krikščionių Artimuosiuose Rytuose ir visame\npasaulyje prisidėtų prie visų žmonių oresnio\, teisingesnio ir taikingesnio gyvenimo mūsų laikais ir\nateityje. \nKad susivienytume\, turime mylėti \nMaldų už krikščionių vienybę savaitė radosi amerikiečių kunigo\, tėvo Polio Votsono (Paul Wattson)\, iniciatyva. Tokia savaitė pirmąsyk vyko 1908 m. T. Polis Votsonas parinko jai datas tarp sausio 18 ir 25 d.\, kad maldų aštuondienis baigtųsi Šv. Pauliaus Atsivertimo šventės dieną. Juk krikščionių vienybė reikalauja atsivertimo; ji neįmanoma be perkeičiančios Kristaus šviesos. Tai toji šviesa kelyje į Damaską iki širdies gelmių sukrėtė Paulių. Ji perkeičia ir mūsų žvilgsnį\, kuriuo žiūrime vieni į kitus\, ji leidžia mums palikti išankstines nuostatas ir jau pramintus kelius. \nMaldų už krikščionių vienybę savaitė dabartinę formą įgijo Liono katalikų kunigo Polio Kutiurjė (Paul Couturier) dėka. Per ketvirtąjį–penktąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius jis suteikė jai naują įkvėpimą ir išpopuliarino. Šitaip perkeista toji savaitė nuo tada kasmet suburia daugybę krikščionių visame pasaulyje – tiek katalikų\, tiek ortodoksų ir protestantų. \nAišku\, įvairių konfesijų krikščionys jau gerokai anksčiau melsdavosi už Bažnyčios vienybę. Tačiau paprastai jie tai darydavo likę „namie“\, savo pačių bažnyčiose. Kunigas Kutiurjė suprato\, kaip svarbu\, kad krikščionys melstųsi ir kartu\, toje pačioje vietoje. Jis tikėjosi\, kad taip Maldų už vienybę savaitė prisidės prie to\, kad būtų įveiktas abipusis nepasitikėjimas\, tais laikais trukdęs daugumai krikščionių eiti melstis į kitos konfesijos bažnyčias. \nJis žinojo\, kad be meilės nebus žengiama pirmyn vienybės keliu. Troško\, kad širdyse įsižiebtų broliškosios meilės ugnis. Be kita ko\, jis sėmėsi įkvėpimo ir iš kito ekumenizmo pradininko – kardinolo Mersjė (Mercier)\, 1926 m. mirusio Malino (Malines)[1] arkivyskupo\, įžvalgos: „Kad susivienytume\, turime mylėti vienas kitą; kad mylėtume vienas kitą\, turime atpažinti vienas kitą; kad atpažintume vienas kitą\, reikia eiti vienas kitą susitikti.“ Krikščionims susitinkant bendroje maldoje\, Šventoji Dvasia gali įžiebti dieviškosios meilės ugnį\, sudeginančią nesupratimo\, nepasitikėjimo\, o kartais ir pagiežos užtvaras. \nDar 1928 m. popiežius Pijus XI rašė: „Apie krikščionių vienybę negalima mąstyti kitaip\, kaip tik padedant atskalūnams sugrįžti į vienintelę tikrąją Kristaus Bažnyčią.“ Po kelerių metų kunigas Kutiurjė teigė: „Reikia melstis už vienybę\, prašant Dievo\, kad ji būtų įgyvendinta tada\, kai Jis norės\, ir taip\, kaip Jis norės.“ Galbūt čia ir glūdi didžioji kunigo Kutiurjė siūlomos Maldų už vienybę savaitės naujybė: jos esmė – nebe melstis\, taip sakant\, „prieš kitus“\, kad užkariautume juos\, o melstis kartu\, drauge ieškant Dievo valios. \nTėvas Kutiurjė glaudžiai susijęs su Taizé bendruomenės įkūrimu. Jau nuo 1941 m. jis drąsino ir palaikė bendruomenę steigiantį brolį Rožė (Roger). Bendruomenė turėjo tapti tokia vieta\, kurioje būtų be atvangos trokštama krikščionių vienybės ir už ją meldžiamasi. Tiek broliui Rožė\, tiek kunigui Kutiurjė krikščionių vienybė negalėjo reikšti vienų pergalės prieš kitus. Brolis Rožė rašė: „Krikščionių vienybė nebus vienų triumfas prieš kitus. Jei vieni turėtų nugalėti\, o kiti – pralaimėti\, niekas nepritartų tokiai vienybei.“ (Roger Schutz\, Dynamique du provisoire). \nBūtent melsdamiesi kartu atsižadame noro triumfuoti prieš kitus. Malda daro mus nuolankius. Maldoje įsisąmoniname\, jog Dievas didesnis – didesnis už mus\, didesnis už mūsų skirtumus. Brolis Aloyzas (Alois)\, pakeitęs brolį Rožė kaip Taizé bendruomenės prioras\, rašo: „Kai kartu gręžiamės į Kristų\, kai susirenkame bendrai maldai\, Šventoji Dvasia jau vienija mus. Maldoje nuolankiai mokomės priklausyti vieni kitiems.“ (Brolis Aloyzas (Alois)\, Laiškas iš Kalkutos). \nLaimei\, Maldų už krikščionių vienybę savaitė tapo gražia tradicija. Tačiau ką daryti\, kad Bažnyčių gyvenimuose ji neliktų tik aštuoniomis dienomis kas sausio mėnesį? 2007 m. pabaigoje mūsų bendruomenės organizuotame Europos jaunimo susitikime Ženevoje\, kuriame dalyvavo daug jaunų lietuvių\, brolis Aloyzas kalbėjo: „Dažniau susiburkime Dievo akivaizdoje klausytis Jo Žodžio\, tylėti ir šlovinti.“ Ir jis pasiūlė jaunimui kartą per mėnesį sukviesti miesto ar rajono krikščionis į „susitaikinimo vakarą“. \nBrolis Richard\,\nTaizé bendruomenė
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/maldu-uz-krikscioniu-vienybe-savaite-6/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Liturgija
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://anyksciuparapija.lt/wp-content/uploads/2020/01/OTHER1148792_Articolo.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR