BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Anykščių Šv. Mato parapija - ECPv6.15.11//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Anykščių Šv. Mato parapija
X-ORIGINAL-URL:https://anyksciuparapija.lt
X-WR-CALDESC:Anykščių Šv. Mato parapija renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20240331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20241027T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20231101
DTEND;VALUE=DATE:20231102
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20181012T190810Z
LAST-MODIFIED:20231029T194027Z
UID:5065-1698796800-1698883199@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Visi Šventieji Anykščių bažnyčioje
DESCRIPTION:  \nBrangūs Broliai ir Seserys\, ant lapelių esančių bažnyčioje prie zakristijos galite surašyti mirusiųjų vardus už kuriuos norite maldų lapkričio 1 – 8 dienomis. Jūsų išvardinti vardai – tai Šv. Mišių intencijos. Šie lapeliai bus sudėti ant altoriaus ir per vakaro 18 val. Šv. Mišias visas šias dienas bus meldžiamasi už mirusiuosius.  VOKĄ SU VARDAIS įdėkite į AUKŲ dėžutę.\nMirusiųjų prisiminimas atgaivina ryšį tarp mirusių ir gyvųjų. Čia tarsi susitinkame su tais\, kuriuos mylime\, su kuriais išgyvenome gražias ir skaudžias valandas\, su kuriais dalinomės laime ir vargais. Juos prisimena­me malda ir ryžtu siekti tai\, ko jie nespėjo įgyvendinti.\nPer Vėlines meldžiamės už mirusiuosius ir lankome kapus. Lanko­me ne tiek formalios pareigos vedami\, kiek tikėjimo skatinami.\nVėlinių dieną aplankant kapines\, bažny­čią\, koplyčią  ir sukalbant Tėve Mūsų ir Tikėjimo Išpažinimą laimimi visuotiniai atlai­dai mirusiesiems. 
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/visi-sventieji/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Liturgija
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://anyksciuparapija.lt/wp-content/uploads/2018/10/visi-šventieji-word-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20231101T130000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20231101T160000
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20191014T083506Z
LAST-MODIFIED:20231029T194207Z
UID:6110-1698843600-1698854400@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Visi Šventieji Dabužių parapijoje.
DESCRIPTION:VISI ŠVENTIEJI \nLapkričio 1 d. Šv. Mišios Dabužių bažnyčioje bus aukojamos 13 val. \nPo Šv. Mišių\, Dabužių kapinėse melsimės už mirusius. Po maldos bus galimybė pašventinti paminklus. \n 
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/visi-sventieji-dabuziu-parapijoje/
CATEGORIES:Liturgija
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20231101T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20231108T190000
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20211005T191715Z
LAST-MODIFIED:20230930T171803Z
UID:8682-1698861600-1699470000@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Aštuondienis už mirusius
DESCRIPTION:Nuo lapkričio 1 d. iki 8 d. imtinai 18.00 val. šv. Mišiose melsimės sudėtinėmis intencijomis už mūsų mirusius artimuosius.\nBrangūs Broliai ir Seserys\, ant lapelių esančių bažnyčioje prie zakristijos galite surašyti mirusiųjų vardus už kuriuos norite maldų lapkričio 1 – 8 dienomis. Jūsų išvardinti vardai – tai Šv. Mišių intencijos. Šie lapeliai bus sudėti ant altoriaus ir per vakaro 18 val. Šv. Mišias visas šias dienas bus meldžiamasi už mirusiuosius.  VOKĄ SU VARDAIS įdėkite į AUKŲ dėžutę.\nMirusiųjų prisiminimas atgaivina ryšį tarp mirusių ir gyvųjų. Čia tarsi susitinkame su tais\, kuriuos mylime\, su kuriais išgyvenome gražias ir skaudžias valandas\, su kuriais dalinomės laime ir vargais. Juos prisimena­me malda ir ryžtu siekti tai\, ko jie nespėjo įgyvendinti.\nPer Vėlines meldžiamės už mirusiuosius ir lankome kapus. Lanko­me ne tiek formalios pareigos vedami\, kiek tikėjimo skatinami.\nVėlinių dieną aplankant kapines\, bažny­čią\, koplyčią  ir sukalbant Tėve Mūsų ir Tikėjimo Išpažinimą laimimi visuotiniai atlai­dai mirusiesiems.\nVėlinių visuotiniai atlaidai\nMirusiems tikintiesiems skirtus visuotinius atlaidus galima gauti įprastinėmis sąlygomis – pamaldžiai aplankius kapines\, bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalbėjus Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Visuotinių atlaidų mirusiems taip pat gali melsti sergantieji\, seni žmonės bei visi kiti\, kurie negali išeiti iš namų. Atlaidams gauti jie privalo sukalbėti Vėlinių valandų liturgijos Rytmetinę arba Vakarinę\, arba Rožinį\, arba Dievo Gailestingumo vainikėlį\, arba kitas maldas už mirusius\, vienydamiesi su visais tikinčiaisiais\, atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę\, kai tik galės\, įvykdyti įprastines atlaidų sąlygas.\nBrangūs Broliai ir Seserys\, ant lapelių esančių bažnyčioje prie zakristijos galite surašyti mirusiųjų vardus už kuriuos norite maldų lapkričio 1 – 8 dienomis. Jūsų išvardinti vardai – tai Šv. Mišių intencijos. Šie lapeliai bus sudėti ant altoriaus ir per vakaro 18 val. Šv. Mišias visas šias dienas bus meldžiamasi už mirusiuosius.  VOKĄ SU VARDAIS įdėkite į AUKŲ dėžutę.
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/astuondienis-uz-mirusius/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Churches,Liturgija
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20231102
DTEND;VALUE=DATE:20231103
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20181012T190926Z
LAST-MODIFIED:20230930T171440Z
UID:5067-1698883200-1698969599@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Vėlinės Anykščių bažnyčioje
DESCRIPTION:Mirusiųjų prisiminimas atgaivina ryšį tarp mirusių ir gyvųjų. Čia tarsi susitinkame su tais\, kuriuos mylime\, su kuriais išgyvenome gražias ir skaudžias valandas\, su kuriais dalinomės laime ir vargais. Juos prisimena­me malda ir ryžtu siekti tai\, ko jie nespėjo įgyvendinti.\nPer Vėlines meldžiamės už mirusiuosius ir lankome kapus. Lanko­me ne tiek formalios pareigos vedami\, kiek tikėjimo skatinami.\nVėlinių dieną aplankant kapines\, bažny­čią\, koplyčią  ir sukalbant Tėve Mūsų ir Tikėjimo Išpažinimą laimimi visuotiniai atlai­dai mirusiesiems.\nVėlinių visuotiniai atlaidai\nMirusiems tikintiesiems skirtus visuotinius atlaidus galima gauti įprastinėmis sąlygomis – pamaldžiai aplankius kapines\, bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalbėjus Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Visuotinių atlaidų mirusiems taip pat gali melsti sergantieji\, seni žmonės bei visi kiti\, kurie negali išeiti iš namų. Atlaidams gauti jie privalo sukalbėti Vėlinių valandų liturgijos Rytmetinę arba Vakarinę\, arba Rožinį\, arba Dievo Gailestingumo vainikėlį\, arba kitas maldas už mirusius\, vienydamiesi su visais tikinčiaisiais\, atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę\, kai tik galės\, įvykdyti įprastines atlaidų sąlygas.\nBrangūs Broliai ir Seserys\, ant lapelių esančių bažnyčioje prie zakristijos galite surašyti mirusiųjų vardus už kuriuos norite maldų lapkričio 1 – 8 dienomis. Jūsų išvardinti vardai – tai Šv. Mišių intencijos. Šie lapeliai bus sudėti ant altoriaus ir per vakaro 18 val. Šv. Mišias visas šias dienas bus meldžiamasi už mirusiuosius.  VOKĄ SU VARDAIS įdėkite į AUKŲ dėžutę.
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/velines/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Churches,Liturgija,Veikla
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://anyksciuparapija.lt/wp-content/uploads/2018/10/Vėlinės-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20231102T130000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20231102T140000
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20191014T083857Z
LAST-MODIFIED:20230930T171617Z
UID:6112-1698930000-1698933600@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Vėlinės Dabužių parapijoje
DESCRIPTION:Lapkričio 2 d. Šv. Mišios Dabužių bažnyčioje bus aukojamos 13 val.\nMirusiųjų prisiminimas atgaivina ryšį tarp mirusių ir gyvųjų. Čia tarsi susitinkame su tais\, kuriuos mylime\, su kuriais išgyvenome gražias ir skaudžias valandas\, su kuriais dalinomės laime ir vargais. Juos prisimena­me malda ir ryžtu siekti tai\, ko jie nespėjo įgyvendinti.\nPer Vėlines meldžiamės už mirusiuosius ir lankome kapus. Lanko­me ne tiek formalios pareigos vedami\, kiek tikėjimo skatinami.\nVėlinių dieną aplankant kapines\, bažny­čią\, koplyčią  ir sukalbant Tėve Mūsų ir Tikėjimo Išpažinimą laimimi visuotiniai atlai­dai mirusiesiems. \nVėlinių visuotiniai atlaidai\nMirusiems tikintiesiems skirtus visuotinius atlaidus galima gauti įprastinėmis sąlygomis – pamaldžiai aplankius kapines\, bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalbėjus Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Visuotinių atlaidų mirusiems taip pat gali melsti sergantieji\, seni žmonės bei visi kiti\, kurie negali išeiti iš namų. Atlaidams gauti jie privalo sukalbėti Vėlinių valandų liturgijos Rytmetinę arba Vakarinę\, arba Rožinį\, arba Dievo Gailestingumo vainikėlį\, arba kitas maldas už mirusius\, vienydamiesi su visais tikinčiaisiais\, atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę\, kai tik galės\, įvykdyti įprastines atlaidų sąlygas.
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/velines-dabuziu-parapijoje/
CATEGORIES:Liturgija
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20231109
DTEND;VALUE=DATE:20231110
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20211005T195641Z
LAST-MODIFIED:20230930T171957Z
UID:8696-1699488000-1699574399@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Laterano bazilikos Pašventinimas
DESCRIPTION:Šv. Mišios 8.30 ir 18 val.\nŠventė įvesta pirmosios bazilikos\, kurią 324 m. Laterano rūmuose pastatė imperatorius Konstantinas\, garbei. 1565 m. šventė buvo įrašyta į visuotinį Romos Bažnyčios kalendorių. Bažnyčia išskiria Laterano baziliką kaip visų Romos miesto ir pasaulio bažnyčių Motiną bei Galvą ir Romos vyskupo katedrą.
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/laterano-bazilikos-pasventinimas/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Churches,Liturgija
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://anyksciuparapija.lt/wp-content/uploads/2021/10/11-09_laterano-pasventinimas_d.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20231116
DTEND;VALUE=DATE:20231117
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20201112T201902Z
LAST-MODIFIED:20230930T172130Z
UID:7898-1700092800-1700179199@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Švč. Mergelė Marija\, Gailestingumo Motina
DESCRIPTION:Šv. Mišios 8.30 ir 18 val.\n \nVilniaus miesto gynybinės sienos Aušros Vartuose esantis paveikslas nuo XVII a. garsėja stebuklais. Manoma\, kad tapytas 1520–1530 m. Uždengtas menišku metalo aptaisu. 1927 m. liepos 2 d. vainikuotas popiežiaus Pijaus XI pašventintomis karūnomis. Suteiktas Gailestingumo Motinos titulas.
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/svc-mergele-marija-gailestingumo-motina/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Liturgija
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://anyksciuparapija.lt/wp-content/uploads/2020/11/74376553_829922020757919_6735631102456627200_o-e1573461671593.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20231119
DTEND;VALUE=DATE:20231120
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20201110T190417Z
LAST-MODIFIED:20230930T172434Z
UID:7890-1700352000-1700438399@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Pasaulinės vargstančiųjų diena
DESCRIPTION:Šv. Mišios 8.30\, 10.30 ir 18 val.\n  \n\n\n\nPopiežius Pranciškus\nŽinia 7-osios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga\n\nXXXIII eilinis sekmadienis\, 2023 m. lapkričio 19-oji \n„Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“ (Tob 4\, 7)\n1. Pasaulinė vargstančiųjų diena\, vaisingai žyminti Tėvo gailestingumą\, jau septintą kartą lydi mūsų bendruomenių kelionę. Jos minėjimas vis labiau įsitvirtina Bažnyčios pastoraciniame gyvenime ir leidžia vis geriau suvokti pagrindinį Evangelijos turinį. Mūsų kasdienių pastangų priimti vargšus vis dėlto nepakanka. Per mūsų miestus teka skurdo upė\, kuri liejasi vis plačiau; atrodo\, kad tas srautas mus užtvindys – pagalbos\, paramos ir solidarumo prašančių mūsų brolių ir seserų šauksmas tampa vis garsesnis. Štai kodėl sekmadienį prieš Jėzaus Kristaus Visatos Valdovo šventę susirenkame prie jo stalo\, kad iš jo dar kartą priimtume dovaną ir įpareigojimą gyventi neturte ir tarnauti vargšams. \n„Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“ (Tob 4\, 7). Šie žodžiai padeda suvokti mūsų liudijimo esmę. Apmąstydami Tobito knygą\, mažai pažįstamą\, tačiau įtaigų ir kupiną išminties Senojo Testamento tekstą\, galime geriau suvokti\, kokią žinią norėjo perduoti šventasis autorius. Prieš mus atsiveria šeimos gyvenimo scena: tėvas Tobitas apkabina savo sūnų Tobiją\, kuris ruošiasi leistis į ilgą kelionę. Senasis Tobitas baiminasi\, kad daugiau niekada nebepamatys sūnaus\, todėl palieka jam savo „dvasinį testamentą“. Tobitas buvo ištremtas į Ninevę\, o dabar yra aklas\, taigi dvigubai vargšas\, tačiau visada buvo tikras dėl vieno dalyko\, kurį išreiškia jo vardas: „Viešpats yra mano gėris“. Šis vyras\, visada pasitikėjęs Viešpačiu\, kaip geras tėvas nori palikti sūnui ne tiek kokias nors materialines gėrybes\, kiek liudijimą apie deramą gyvenimo kelią\, todėl sako jam: „Per visas savo dienas\, mano sūnau\, atsimink Viešpatį\, mūsų Dievą\, ir suvaldyk kiekvieną norą nusidėti ar sulaužyti jo įsakymus. Daryk gerus darbus per visas savo gyvenimo dienas ir niekad neik neteisumo keliais“ (4\, 5). \n2. Kaip iš karto matyti\, senasis Tobitas prašo sūnaus neapsiriboti tik paprastu atminimo aktu ar Dievui skirta malda. Jis nurodo konkrečius veiksmus\, gerų darbų darymą ir teisingą gyvenimą. Šis paraginimas nusakomas dar aiškiau: „Visiems\, vykdantiems teisumą\, duok išmaldos iš savo mantos ir neleisk savo akiai šykštauti\, kai duodi išmaldą“ (4\, 7). \nŠio išmintingo senolio žodžiai verčia mus susimąstyti. Primename\, kad Tobitas neteko regėjimo po to\, kai atliko gailestingumo darbą. Kaip jis pats pasakoja\, nuo pat jaunystės savo gyvenimą buvo paskyręs gailestingumo darbams: „Esu davęs daug išmaldos savo giminaičiams ir tautiečiams\, ištremtiems su manimi į Ninevę Asirijoje. <…> Dalijausi savo duona su alkstančiais ir savo drabužiais su nuogaisiais. Jei pamatydavau iš savo mirusių tautiečių žmogaus kūną\, išmestą už Ninevės sienų\, jį palaidodavau“(1\, 3. 17). \nDėl tokio jo meilės liudijimo karalius atėmė iš jo visą turtą ir padarė jį visišku vargšu. Tačiau Viešpačiui jis tebebuvo reikalingas; sugrąžintas į valdytojo pareigas\, jis nebijojo tęsti savo gyvenimo būdo. Įsiklausykime į jo pasakojimą\, kuris ir šiandien mums prabyla: „Per Sekminių iškilmes – Savaičių šventę – buvo man patiekti puikūs pietūs. Aš atsisėdau valgyti. Kai buvo parengtas man stalas ir padėta prieš mane daug įvairių valgių\, savo sūnui Tobijui tariau: „Mano vaikeli\, išeik ir parvesk kokį tik rastumei vargšą žmogų\, visa širdimi garbinantį Dievą\, iš mūsų tautiečių tarp tremtinių čia\, Ninevėje. Tepavalgo jis su manimi. Iš tikrųjų\, sūnau\, aš palauksiu\, kol tu sugrįši“ (2\, 1–2). Kaip būtų reikšminga\, jei minėdami Vargstančiųjų dieną ir mes būtume tokie rūpestingi kaip Tobitas! Jei dalyvavę prie Eucharistijos stalo pakviestume dalytis sekmadienio pietumis. Švęsta Eucharistija iš tiesų žymėtų bendrystę. Jei prie Viešpaties altoriaus suvokiame\, kad visi esame broliai ir seserys\, – nepalyginamai aiškiau taptų matoma mūsų brolystė dalijantis šventiniais valgiais su tais\, kuriems trūksta būtiniausių dalykų! \nTobijas pasielgė taip\, kaip jam liepė tėvas\, bet grįžęs pranešė žinią\, kad vienas vargšas buvo nužudytas ir paliktas viduryje aikštės. Senasis Tobijas nedvejodamas pakilo nuo stalo ir nuėjo palaidoti to žmogaus. Grįžo namo pavargęs ir užmigo kieme; ant jo akių užkrito paukščių išmatos ir jis apako (plg. 2\, 1–10). Likimo ironija: padarai meilės darbą\, o tave ištinka nelaimė! Galėtume taip manyti; tačiau tikėjimas mus moko gilesnės įžvalgos. Tobito aklumas taps jo stiprybe dar geriau atpažinti daugybę jį supančių vargo formų. O Viešpats atėjus laikui grąžins senam tėvui regėjimą ir džiaugsmą vėl išvysti savo sūnų Tobiją. Atėjus tai dienai\, „Tobitas\, pamatęs savo sūnų\, apkabino jį abiem rankomis ir verkdamas kartojo: „Tave\, mano sūnau\, savo akių šviesą\, aš matau!“ Tada jis tarė: „Tebūna pašlovintas Dievas\, tebūna pašlovintas jo didingas vardas\, tebūna palaiminti visi jo šventieji angelai! Tebūna pašlovintas jo šventasis vardas per visus amžius! Nors jis mane ir nuplakė\, bet jis manęs ir pasigailėjo. Štai dabar matau savo sūnų Tobiją!“ (11\, 13–14). \n3. Galime savęs paklausti: iš kur Tobitas semiasi drąsos ir vidinės stiprybės\, kad gali tarnauti Dievui pagonių tautoje ir taip mylėti savo artimą\, kad rizikuotų savo gyvybe? Susiduriame su nepaprastu pavyzdžiu: Tobitas yra ištikimas sutuoktinis ir rūpestingas tėvas; jis buvo ištremtas toli nuo tėvynės\, kur neteisingai kentėjo\, persekiojamas karaliaus ir kaimynų…. Nors ir yra toks geraširdis\, jis patiria išbandymą. Kaip mus dažnai moko Šventasis Raštas\, Dievas negaili išbandymų tiems\, kurie daro gera. Kodėl? Jis tai daro ne tam\, kad mus pažemintų\, bet kad sutvirtintų mūsų tikėjimą juo. \nIšbandymo akimirką Tobitas suvokia savo vargingumą\, todėl geba pastebėti vargšus. Jis ištikimas Dievo įstatymui ir laikosi jo įsakymų\, tačiau to jam nepakanka. Tobitas įstengia aktyviai rūpintis vargšais\, nes pats savo kailiu patyrė vargą. Todėl žodžiai\, kuriuos skiria savo sūnui Tobijui\, yra jo tikrasis testamentas: „Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“ (4\, 7). Trumpai tariant\, atsidūrę priešais vargšą žmogų negalime nusukti akių\, nes tai sutrukdytų mums sutikti Viešpaties Jėzaus veidą. Ir gerai įsidėmėkime tą pasakymą „nė nuo vieno vargšo“. Kiekvienas žmogus yra mūsų artimas. Nesvarbu jo odos spalva\, socialinė padėtis\, kilmė… Jei esu vargšas\, galiu atpažinti\, kas iš tikrųjų yra brolis\, kuriam manęs reikia. Esame pašaukti susitikti su kiekvienu vargstančiuoju ir susidurti su visokiomis vargo atmainomis\, atsikratyti abejingumo ir tuščių deklaracijų\, kuriomis dangstome iliuzinę gerovę. \n4. Gyvename istoriniu laikotarpiu\, kai nėra skatinamas dėmesys vargingiausiems. Vis garsiau skamba kvietimas siekti gerovės\, o skurde gyvenančiųjų balsai nutildomi. Linkstama nekreipti dėmesio į viską\, kas neatitinka gyvenimo modelio\, pateikiamo jaunajai kartai\, kuri yra pažeidžiamiausia dabar vykstančių kultūrinių pokyčių akivaizdoje. Tai\, kas nemalonu ir sukelia kančią\, išstumiama į užribį\, o fizinės savybės išaukštinamos\, tarsi jos būtų pagrindinis siektinas tikslas. Virtualioji tikrovė pakeičia tikrąjį gyvenimą\, ir vis lengviau supainioti šiuos du pasaulius. Varguoliai tampa įvaizdžiais\, kurie gali sujaudinti kelioms akimirkoms\, tačiau kai su jais susiduriama konkrečiai gatvėje\, jie ima erzinti ir būna atstumiami. Skubėjimas\, kasdienis gyvenimo palydovas\, neleidžia sustoti\, padėti ir pasirūpinti kitu. Gerojo samariečio palyginimas (plg. Lk 10\, 25–37) nėra pasakojimas apie praeitį\, jis kelia klausimą apie kiekvieno iš mūsų dabartį. Deleguoti kitiems yra lengva; aukoti pinigų\, kad kiti galėtų atlikti gailestingumo darbus\, yra didžiadvasiškas gestas; asmeniškai įsitraukti yra kiekvieno krikščionio pašaukimas. \n5. Dėkokime Viešpačiui\, kad yra tiek daug vyrų ir moterų\, kurie gyvena atsidavę vargšams bei atstumtiesiems ir dalijasi su jais; tai įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonės\, kurie reguliariai priima atstumtuosius ir kenčiančiuosius įsipareigodami būti kartu su jais. Tai ne antžmogiai\, bet kiekvieną dieną mūsų sutinkami „kaimynai“\, kurie tyliai tampa vargšais kartu su vargšais. Jie ne tik ką nors duoda: jie išklauso\, kalbasi\, stengiasi suprasti situaciją ir jos priežastis\, duoti tinkamus patarimus ir teisingus orientyrus. Jie rūpinasi ne tik materialiniais\, bet ir dvasiniais poreikiais\, visapusišku asmens skatinimu. Šioje didžiadvasiškoje ir neatlygintinai dovanojamoje tarnystėje Dievo karalystė tampa esama ir regima; ji iš tiesų panaši į sėklą\, kuri krinta į gerą šių žmonių gyvenimo dirvą ir duoda vaisių (plg. Lk 8\, 4–15). Tegul dėkingumas šiems gausiems savanoriams tampa malda\, kad jų liudijimas būtų vaisingas. \n6. Enciklikos Pacem in terris 60-ųjų metinių proga būtina vėl prisiminti šventojo popiežiaus Jono XXIII parašytus žodžius: „Kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę\, į kūno neliečiamybę\, į būtinas ir pakankamas priemones oriam gyvenimui\, įskaitant maistą\, drabužius\, pastogę\, medicininę priežiūrą\, poilsį ir galiausiai būtinas socialines paslaugas; todėl jis turi teisę į socialinę apsaugą ligos\, negalios\, našlystės\, senatvės\, nedarbo ir bet kuriuo kitu atveju\, kai ne dėl savo valios netenka pragyvenimo lėšų“ (6). \nKiek daug darbo dar laukia\, kad šie žodžiai taptų tikrove\, be kita ko\, turime rimtai ir veiksmingai angažuotis politikos ir teisėkūros srityje! Nepaisant politikos ribotumo\, o kartais negebėjimo įžvelgti bendrąjį gėrį ir jam tarnauti\, tegul ir toliau daugybė piliečių\, tikinčių savanoriško įsipareigojimo vargšams verte\, plėtoja solidarumą ir subsidiarumą. Be abejo\, reikia raginti ir net spausti valstybės institucijas gerai atlikti savo pareigas\, tačiau neverta likti pasyviems ir laukti\, kol viskas bus gauta „iš viršaus“: varge gyvenantys žmonės taip pat turi būti įtraukti bei lydimi pokyčių ir atsakomybės perėmimo procese. \n7. Deja\, dar kartą turime atkreipti dėmesį į naujas vargo formas\, papildančias jau anksčiau aprašytas. Turiu omenyje karo zonose gyvenančius žmones\, ypač vaikus\, iš kurių atimta taiki dabartis ir ori ateitis. Niekada nevalia susitaikyti su tokia padėtimi; visomis išgalėmis stenkimės\, kad įsitvirtintų taika kaip Prisikėlusio Viešpaties dovana ir įsipareigojimo siekti teisingumo bei dialogo vaisius. \nNegaliu nepastebėti ir spekuliacijų\, dėl kurių įvairiuose sektoriuose smarkiai išauga kainos ir daugelis šeimų dar labiau skursta. Darbo atlygio lėšos greitai išleidžiamos\, o tai verčia žmones patirti nepriteklių\, kuris pakerta jų orumą. Jei šeimai tenka rinktis tarp maisto produktų ir vaistų\, tuomet turi būti išgirstas balsas tų\, kurie dėl žmogaus orumo reikalauja teisės į abiejų kategorijų gėrybes. \nKaip galime nepastebėti etinės netvarkos\, esančios darbo pasaulyje? Nežmoniškas elgesys su daugeliu darbuotojų – vyrų ir moterų; neadekvatus atlygis už atliktą darbą; nesaugumo dėl darbo vietos rykštė; nelaimingų atsitikimų darbe aukų gausa\, dažnai nulemta mentaliteto\, kuris pirmenybę teikia tiesioginiam pelnui saugumo sąskaita… Atmintini šventojo Jono Pauliaus II žodžiai: „Pirmasis darbo vertinimo pagrindas yra pats žmogus. […] Žmogus skirtas ir jis pašauktas darbui\, bet vis dėlto darbas yra „dėl žmogaus“\, o ne žmogus „dėl darbo“ (Enc. Laborem exercens\, 6). \n8. Šis sąrašas\, jau pats savaime dramatiškas\, tik iš dalies atspindi vargo situacijas\, kurios yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Ypač negaliu nepaminėti kasdien vis akivaizdžiau pasireiškiančios negerovės\, kuri paliečia jaunimą. Kiek daug nusivylusių gyvenimu ir net savižudžių jaunų žmonių\, suklaidintų kultūros\, įteigiančios\, jog jie esą „nevykėliai“ ir „niekam tikę“. Padėkime jiems reaguoti į šias piktybines įtakas\, kad kiekvienas rastų kelią\, kuriuo eidamas galėtų įgyti tvirtą ir didžiadvasišką tapatybę. \nKalbant apie vargšus lengva nuslysti į retorinių frazių kartojimą. Taip pat klastinga pagunda sustoti ties statistika ir skaičiais. Vargšai yra žmonės\, jie turi veidus\, istorijas\, širdis ir sielas. Jie yra broliai ir seserys\, turintys savo privalumų ir trūkumų\, kaip ir visi kiti\, todėl svarbu užmegzti asmeninį santykį su kiekvienu iš jų. \nTobito knyga mus moko\, kaip konkrečiai turime veikti su vargšais ir dėl jų. Tai teisingumo reikalas\, jis įpareigoja mus visus ieškoti ir susitikti vieniems su kitais\, kad puoselėtume darną\, būtiną tikros bendruomenės tapatybei. Domėjimasis vargšais nėra tik skubotas išmaldos davimas; jis reikalauja atkurti teisingus tarpasmeninius santykius\, kuriuos sužalojo skurdas. Taigi „nenusukant veido nuo vargšų“ pelnoma gailestingumo bei meilės\, kuri suteikia prasmę ir vertę visam krikščioniškajam gyvenimui. \n9. Tegul mūsų dėmesys vargšams visada pasižymi evangeliniu realizmu. Dalijimasis turi atitikti konkrečius kito poreikius\, o ne būti tik priemonė atsikratyti daiktų pertekliaus. Čia taip pat reikia įžvalgumo vadovaujant Šventajai Dvasiai\, kad atpažintume tikruosius brolių ir seserų poreikius\, o ne savo siekius. Jiems iš tikrųjų neatidėliotinai reikia mūsų žmogiškumo\, atviros meilei mūsų širdies. Nepamirškime: „Esame pašaukti atrasti juose Kristų\, tapti jų reikalo balsu\, bet taip pat ir būti jų draugais\, į juos įsiklausyti\, juos suprasti ir priimti slėpiningą išmintį\, kurią Dievas nori mums per juos perduoti“ (Evangelii gaudium\, 198). Tikėjimas mus moko\, kad kiekvienas vargšas yra Dievo vaikas ir kad jame ar joje yra Kristus: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių\, man padarėte“ (Mt 25\, 40). \n10. Šiemet minimos 150-osios šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės gimimo metinės. Savo „Vienos sielos istorijoje“ ji rašo: „Dabar suprantu\, kad tobula artimo meilė – tai pakanta kitų žmonių trūkumams\, mokėjimas nesistebėti jų silpnybėmis\, rasti sau atsparos net ir mažiausiose jų praktikuojamose dorybėse\, o ypač supratau\, kad toji meilė neturi būti slepiama širdies gilumoje: „Niekas nevožia indu degančio žiburio\, – pasakė Jėzus\, – bet jį stato į žibintuvą\, kad šviestų visiems\, kas yra namuose.“ Man atrodo\, kad tas žibintas vaizduoja artimo meilę\, kuri privalo šviesti ir džiuginti ne tik tuos\, kurie yra man brangiausi\, bet ir visus\, kurie yra namuose\, visus aliai vieno“ (Vienos sielos istorija. Vilnius\, 1995\, p. 245–246 [Ms C\, 12r]). \nŠiuose namuose\, kurie yra pasaulis\, kiekvienas turi teisę būti nušviestas artimo meilės šviesos\, iš nieko nevalia jos atimti. Tegul nenuilstanti šventosios Teresės meilė įkvepia mūsų širdis šią Pasaulinę vargstančiųjų dieną\, tegul padeda mums „nenusukti savo veido nuo vargšo“ ir visada kreipti žvilgsnį į žmogiškąjį ir dieviškąjį Viešpaties Jėzaus Kristaus veidą. \nRoma\, Laterano Šv. Jono bazilika\, 2023 m. birželio 13 d.\, Šventojo Antano Paduviečio\, vargšų globėjo\, minėjimas. \nPranciškus
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/pasaulines-vargstanciuju-diena/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Liturgija,Veikla
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20231123T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20231123T183000
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20191028T082519Z
LAST-MODIFIED:20230930T172822Z
UID:6168-1700762400-1700764200@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:Negimusio kūdikio diena
DESCRIPTION:Švč. Sakramento adoracija nuo 9 val. iki 18 val. Šv. Mišių.\n18 val. Šv. Mišios už visus negimusius kūdikius Anykščių Šv. apašt. evang. Mato bažnyčioje.\nPrisiminkime kūdikius\, iš kurių buvo atimta teisė gimti ir gyventi\, kiekviena krizę nėštumo metu patirianti moteris\, šeima turi teisę sulaukti pagalbos. 
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/malda-uz-negimusius-vaikus/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Liturgija,Veikla
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://anyksciuparapija.lt/wp-content/uploads/2019/10/didesne-rez.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20231126
DTEND;VALUE=DATE:20231127
DTSTAMP:20260422T045725
CREATED:20201116T083459Z
LAST-MODIFIED:20230930T173045Z
UID:7903-1700956800-1701043199@anyksciuparapija.lt
SUMMARY:KRISTUS\, VISATOS VALDOVAS (Kristus Karalius)
DESCRIPTION:Šv. Mišios 8.30\, 10.30 ir 18 val\nPasaulinė jaunimo diena.\n\n1925 m. enciklika Quas primas popiežius Pijus XI\, kaip atsaką į įsivyraujantį nacionalizmą ir sekuliarizmą\, paskutinį spalio sekmadienį įvedė šventę Mūsų Viešpats Jėzus Kristus\, Karalius. 1969 m. popiežius Paulius VI motu proprio Mysterii Paschalis šventę perkelė į paskutinį liturginių metų sekmadienį\, pakeitė jos rangą į iškilmę ir pavadinimą į Mūsų Viešpats Jėzus Kristus\, Visatos Valdovas.\nĮvykdžius įprastas sąlygas\, suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam\, kuris viešai kalba Žmonijos paaukojimo Jėzui Kristui Karaliui aktą „Mielasis Jėzau\, žmonijos Atpirkėjau“ (EI\, conc. 2).
URL:https://anyksciuparapija.lt/skelbimas/kristus-visatos-valdovas-kristus-karalius/
LOCATION:Anykščių bažnyčia\, Vilniaus g. 8\, Anykščiai\, LT-29145\, Lietuva
CATEGORIES:Churches,Liturgija
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://anyksciuparapija.lt/wp-content/uploads/2020/11/feastofchristthekingpainting.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR