Renginiai kraunami

« Visi renginiai

  • Šis renginys jau įvyko.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMAS (Šilinė)

8 rugsėjo

Šv. Mišios 9 val. ir 18 val.

Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Nuo VII a. rugsėjo 8 d. Romoje švenčiama Marijos gimimo diena, nuo XI a. – jau visoje Vakarų Bažnyčioje. Marijos Gimimo šventė su Viešpaties (gruodžio 25 d.) ir Jono Krikštytojo (birželio 24 d.) gimimo dienomis yra vienintelės Romos kalendoriuje „gimimo“ šventės.

 

Šiluvos bažnyčia – bene pirmoji Lietuvoje Marijos Gimimo titulą turinti šventovė.

ATLAIDAI (ŠILINĖS)švenčiami rugsėjo 7–15 d. 

2020 m. didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų (ŠILINIŲ) programa

Jos atlaidai, liaudiškai – Šilinės, švęsti dar prieš Dievo Motinos apsireiškimą. Dv arininkui Petrui Simonui Gedgaudui 1457-aisiais čionai pastatydinus Švč. Mergelės Marijos garbei dedikuotą bažnyčią ir iš Romos gavus jai savo titulinius atlaidus (rugsėjo 8 d.), garsas apie šią bažnyčią pasklido taip plačiai, kad žmonės būriais traukdavo ne tik iš artimiausių apylinkių, bet net iš Užnemunės, kur vyravo protestantai.

XVI a. antrojoje pusėje Šiluvoje įsigalėjus reformatams, katalikai neteko bažnyčios, drauge nutrūko ir atlaidų šventimo tradicija. Atlaidai vėl imti švęsti Šiluvoje katalikams atgavus bažnytines žemes ir kun. Jonui Smolkai-Kazakevičiui 1627 m. pastatydinus nedidukę medinę bažnytėlę.

Tačiau, anot pirmosios Šiluvos istorijos autoriaus kan. M. Svietkausko, žmonės netikėtai gausiai vėl ėmė keliauti į Švč. Mergelės šventę – per 1629-ųjų atlaidus buvo išdalyta 11 tūkst. komunikantų. Tad veikiai nuspręsta bažnyčią padidinti.

Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje ir bažnyčioje kabantis, nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.

1786-ųjų rugsėjo 8-ąją įvyko Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo iškilmės, kurios truko tris dienas. Šis įvykis dar labiau išgarsino Šilinių atlaidus.

1886-aisiais buvo minimas stebuklingojo paveikslo vainikavimo šimtmetis. Į atlaidus, dalyvaujant Žemaičių vyskupui M. Paliulioniui ir 40 kunigų, susirinko 40 tūkstančių maldininkų.

Po šio įvykio okupacinė caro valdžia uždraudė bet kokias procesijas ir šis draudimas truko iki 1905 metų. Tačiau tai neatitraukė žmonių nuo Šiluvos. 1906 m. atgaivintos piligriminės eisenos sutraukė 50 tūkst. maldininkų. Šį keliavimą aprašė Žemaitė „Kelionėje į Šidlavą“.

Šiluvos atlaidų metu vykdavo gyva prekyba knygomis. Ir uždraudus lietuvišką spaudą per Šiluvos atlaidus ir prekymečius vykdavo lietuviškų knygų skleidimas. Į atlaidus suvažiuodavo iki 200 knygnešių bei škaplierininkų, o jų gaudyti atvykdavo apie 300 rusų policijos pareigūnų. Vis dėlto jiems retai tepasitaikydavo knygnešį sučiupti.

Nepriklausomos Lietuvos laikais taip pat organizuotai keliauta į Šiluvos atlaidus ne tik iš aplinkinių parapijų. Maldininkų į Šiluvos atlaidus susirinkdavo iki 100 tūkstančių.

Nuo XX a. pradžios Šiluvoje pradėti organizuoti kultūriniai renginiai: filmai, vaidinimai. Kaune veikė maldininkų kelionių į Šiluvą organizavimo komitetas.

Šiluvos atlaidų tradicija nenutrūko nė sovietų okupacijos metais. Nors sovietų valdžia visaip stengėsi niekinti Šilinių atlaidus spaudoje, maldininkams uždarydavo kelius ir šunkelius, 1979 m. net paskelbė kiaulių marą, kelionių organizatoriai būdavo tardomi, teisiami ir baudžiami laisvės atėmimu, o dalyvius stengiamasi išsklaidyti ir įbauginti – žmonės tiesiog plūsdavo į Šiluvą. Nepaisant persekiojimų, Šiluva išliko Bažnyčios dvasinės stiprybės liudytoja. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje rašoma, jog nepaisant šių represijų, per Šilinių atlaidus kasmet būdavo išdalijama apie 50 000 šv. Komunijų (LKBK, 1974 m. Nr. 12).

Nepriklausomybės metais Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų aštuondienis kasmet prasidėdavo rugsėjo 8-ąją. Nuo 2011 metų  Šilinės pradedamos švęsti rugsėjo 7-ąją ir baigiamos kaip įprasta – rugsėjo 15-ąją. Pirmoji Šilinių diena nuo šiol visuomet skiriama popiežiui šv. Jonui Pauliui II, kuris kaip tik 1993-ųjų rugsėjo 7-ąją lankėsi Šiluvoje.

Atlaidų išvakarėse, paskutinį rugpjūčio sekmadienį, į Šiluvą ateina tūkstantinės maldininkų eisenos nuo Tytuvėnų ir Raseinių pusės. Tądien Šiluvoje būna švenčiama Padėkos už laisvę diena – įžanga į didžiuosius Šilinių atlaidus. Jau daugiau kaip dešimt metų į Šilines kasmet rengiamas tarptautinis piligriminis tris dienas trunkantis jaunimo ir kariuomenės žygis iš Kryžių kalno.

Kasmet artėjant atlaidams skelbiama išsami dienų programa, kviečiant į atlaidus atvykti įvairių tarnysčių, profesijų, amžiaus tikinčiuosius. Švenčiamos LR kariuomenės, policijos, medikų, katalikiškų bendruomenių, kunigų ir vienuolių, šeimų ir jaunimo dienos. Jose meldžiamasi aktualiomis intencijomis. Atlaiduose kasmet apsilanko 50–75 tūkst. tikinčiųjų. Didžiųjų iškilmių dienomis jie tarsi jūra užlieja erdvią sakraliąją aikštę ir jos prieigas. Šv. Mišias aukoja Lietuvos vyskupai, gausiai atvykstantys kunigai iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Pamaldose gieda jungtiniai chorai. Atlaidų dienomis kasdien dešimtys kunigų teikia piligrimams sielovadinius patarnavimus. Atlaidų tvarką ir rimtį palaikyti padeda jaunieji savanoriai. Atlaiduose rengiamos katechezės, konferencijos, kultūrinė programa. Šventovės erdvei papuošti prasidedant atlaidams rengiami tarptautiniai floristikos simpoziumai.

Informacija

Data:
8 rugsėjo
Renginys kategorija:

Vieta

Anykščių bažnyčia
Vilniaus g. 8
Anykščiai, LT-29145 Lietuva