Kategorija – Lietuvos vyskupai

Maldos intencija

Maldos intencija

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos RUGPJŪČIO mėnesiui

 

Už tikėjimo ugdytojus, kad perduotų visiems Kristaus dovanojamą gyvenimo pilnatvę.

Išminties Soste, melski už mus.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos LIEPOS mėnesiui

 

Už šeimas, kad santarvę suvoktų kaip gebėjimą vaisingai priimti skirtingumus ir netobulumus.

Šeimų Karaliene, melski už mus.

BAŽNYČIA – UŽ MOTERŲ PRIGIMTINES TEISES

BAŽNYČIA – UŽ MOTERŲ PRIGIMTINES TEISES

Bažnyčia – už moterų prigimtines teises

Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimasis dėl Stambulo konvencijos

 

Bažnyčia kviečia gerbti prigimtines žmogaus teises ir užtikrinti, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Palaikome ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.

Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Nors jų lytys skirtingos, vyro ir moters lygybė įrašyta pačioje prigimtyje: žmogus yra asmuo, ir tai lygiai galioja vyrui ir moteriai: abu yra sukurti pagal asmeniško Dievo paveikslą ir panašumą. Jie lygūs bendrakeleiviai, dalinasi vienoda atsakomybe, kiekvienas, naudodamasis savitomis dovanomis ir gabumais, kuria pasaulį, visuomenę bei jų ateitį.

Tarp pamatinių vertybių, susijusių su žmonių gyvenimu, aptinkama ta, kuri vadinama „gebėjimu būti dėl kito“, išsakoma giliai jaučiant, kad ypatingą vyro ir moters gyvenimo dalį sudaro veikla, orientuota į žmogišką gebėjimą gyventi vardan kito, jį auginant, apsaugant, papildant vienas kitą ir puoselėjant. Todėl motinystė ir tėvystė negali būti nuvertinta. Patyrę tikrą motiniškumą ir tėviškumą vaikai išmoksta mylėti tiek, kiek patys yra mylimi dovanai, išmoksta gerbti kiekvieną kitą asmenį tiek, kiek patys yra gerbiami. Kiekvienąsyk, kai šių pamatinių potyrių trūksta, visa visuomenė kenčia smurtą. Tad moterys turi galimybę tiek puoselėti savo šeimą – pirminę visuomenės ląstelę, tiek ir aktyviai įsijungti į visuomeninį gyvenimą ir užimti jame atsakingas pareigas.

Bažnyčiai rūpi visi žmonės, bet labiausiai norime atkreipti dėmesį į tuos, kurie patyrė sunkumus ir apribojimus. Moterys ne visada turėjo lygias galimybes savo pasirinktose gyvenimo srityse. Pasitaiko atvejų, kai atpažinus, jog negarantuojama lygybės, kuriamos dirbtinės strategijos, norinčios sulyginti vyrą ir moterį. Tokios lygybės strategijos siekia visus suvienodinti, panaikinti lyčių skirtumus, o pirmas šio proceso žingsnis – suteikti dominuojančią reikšmę socialinei lyčiai – tam, kas nėra duotybė, bet yra socialiai sukonstruojama.

Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį.

Stambulo konvencijos nuostatos iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas ir nesuteikia jokio naujo teisinio instrumento kovai su smurtu prieš moteris. Palaikome ne Stambulo konvenciją ir joje numatytas teisėkūros priemones, bet efektyvius veiksmus, įgyvendinant Lietuvos teisėje jau egzistuojančias kovos su smurtu prieš moteris priemones.

Todėl pasisakome už moterų prigimtines teises ir raginame ugdyti pagarbą asmens unikalumui, vyro ir moters lygiaverčiam skirtingumui, stiprinti šeimos institutą, ugdant pagarbos kitam asmeniui mentalitetą ir įgūdžius.

 

Lietuvos vyskupai

2018 m. birželio 12 d.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos GEGUŽĖS mėnesiui

 

Už pašauktuosius į kunigystę bei pašvęstąjį gyvenimą, kad drąsiai ir dosniai atsilieptų.

Dievo malonės Motina, melski už mus.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos BALANDŽIO mėnesiui

 

Už labiausiai gailestingumo reikalingus, kad priėmę atleidimą, nauju gyvenimu skelbtų Kristaus pergalę.

Išganytojo Motina, melski už mus.

Lietuvos vyskupų velykinis žodis

Lietuvos vyskupų velykinis žodis

Lietuvos vyskupų Velykinis ganytojiškasis laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės! Šiandien prisikėlimo šviesa įveikė tamsumas. Šiandien Kristus, nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, mums visiems dangaus vartus atvėrė. Velykos – tai Pascha, perėjimas iš mirties į gyvenimą, iš vergovės į Dievo vaikų laisvę. Dievas „iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu“ (Ef 1, 5) siuntė mums Gelbėtoją Jėzų ir troškta suvienyti mus su savimi, padaryti savo vaikais. Čia glūdi giliausia Velykų šventės prasmė, iš čia kyla džiaugsmas ir neblėstanti viltis.

Šią prisikėlimo šviesą dažnai užgožia nusivylimo, netikrumo dėl ateities, beprasmybės ar abejingumo debesys. Kristaus prisikėlimas kartais tampa tik gražia istorija, o nuodėme paženklintas gyvenimas atrodo patrauklesnis ir malonesnis, nors jis tėra mirties paunskmė. Prisikėlimo ryto spinduliai sunkiai sklaido mūsų gyvenimo tamsumas. Tačiau pats Kristus mus drąsina: „Nebijok, mažoji kaimene. Aš nugalėjau pasaulį“ (Lk 12, 36; Jn 16, 33). Kristus yra gyvas ir pasilieka tarp mūsų iki pat pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20). Krikštu esame mirę su Kristumi, kad „pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4). Kristus mus kviečia tapti prisikėlimo bei šviesos vaikais (plg. Jn 12, 36), savo gyvenimu liudyti prisikėlimo tikrovę.

Popiežius Pranciškus Apaštališkajame paraginime Evangelii Gaudium taikliai primena, kad „Kristaus prisikėlimas nėra praeities dalykas, bet turi pasaulį persunkusios gyvybinės jėgos. Kur visa atrodo jau mirę, vėl ima rodytis prisikėlimo daigai. Tai neprilygstama jėga“ (Evangelii Gaudium, 276). Prisikėlimas įmanomas, ir mes galime jame dalyvauti. Kai neleidžiame nusvirti rankoms ir nepasiduodame nusivylimui, mes jau liudijame prisikėlimo viltį. Kai nepritariame blogiui ir nuodėmei, žengiame į gyvenimą. Kai neužmerkiame akių prieš neteisybę, tampame tiesos vaikais. Kai neapsiribojame tik savo interesais ir pastebime mažiausią, jau esame prisikėlimo tikrovėje. Kiekvieną kartą, kai priimame Dievo gailestingumą ir maitinamės Eucharistijos duona, mes keliamės iš dvasinio nuovargio ir mirties naujam gyvenimui.

Šie metai Lietuvai ypatingi. Minime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį ir šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvidešimtpenkmetį. Švenčiame Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos metus ir su džiaugsmu laukiame popiežiaus Pranciškaus atvykstant pas mus šį rudenį. Turime daug gražių ir svarbių progų susiburti kartu, džiaugtis laisve ir dėkoti Dievui už visas suteiktas dovanas. Mūsų nueitas laisvės kelias ne kartą paliudijo, kad prisikėlimas ir naujas gyvenimas įmanomas dėka žmonių drąsos, pasiryžimo, apsisprendimo dėl gėrio, laisvės ir dėl Dievo. Tikėjimas juos vedė pirmyn, o viltis nepalūžo. Šių metų minėjimai ir susitikimai tebus persmelkti Kristaus prisikėlimo šviesos. „Kristus Jėzus – mūsų viltis“, skelbia šv. Tėvo vizito Lietuvoje šūkis, o pats  popiežius Pranciškus ragina mus pabusti iš dvasinio miego ir semtis jėgų iš Kristaus.

„Prisikėlęs ir pašlovintas Kristus yra gilioji mūsų vilties versmė, ir jo pagalbos vykdant jo patikėtąją misiją niekada nestigs“ (Evangelii Gaudium, 275). Leiskime tikėjimo džiaugsmui prabusti, leiskime Kristui mus prikelti, būkime Jo prisikėlimo ir naujo gyvenimo liudytojai bei dalyviai.

 

Lietuvos vyskupai

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos KOVO mėnesiui

 

Už Lietuvos valstybės vadovus ir politikus, kad užtikrintų teisingumą visiems, o labiausiai – silpniausiesiems.

Geroji Patarėja, melski už mus.

Mirė Panevėžio vyskupas JUOZAS PREIKŠAS

Mirė Panevėžio vyskupas JUOZAS PREIKŠAS

Mirė Panevėžio vyskupas emeritas teol. lic. JUOZAS PREIKŠAS (1926-1951-1984-2018)

2018 m. vasario 11 d. Kauno klinikose, eidamas 92-uosius gyvenimo metus mirė Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas.

Vyskupas Juozas Preikšas gimė 1926 m. lapkričio 22 d. Griškabūdžio parapijoje, Šakių r., pirmuoju sūnumi šeimoje. Tėvai buvo darbininkai: tėvas – stalius, motina – siuvėja. Jie užaugino penkis vaikus.

Nuo 1934 m. mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje, o nuo 1940 m. Šakių „Žyburio“ gimnazijoje. Karo metu, sudegus gimnazijai persikėlė gyventi į Kauną ir 1945 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1949 m. mažinant seminaristų skaičių, sovietinės valdžios pašalintas iš ketvirtojo kurso. Kurį laiką dirbo vargonininku, vėliau grįžo į seminariją. Būdamas paskutiniame kurse, pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko 1951 m. rugsėjo 23 d. buvo pašventintas kunigu.

Po šventimų ir mokslų seminarijoje metus ėjo vikaro pareigas Karmėlavos parapijoje, o nuo 1953 m. paskirtas prokuratoriaus pareigoms Kunigų seminarijoje ir kartu gilino teologijos studijas, įsigydamas teologijos licenciato laipsnį.

1954 m. buvo paskirtas Kauno Šv. arkang. Mykolo (Įgulos) parapijos klebonu, 1956 m. greta klebono pareigų pradėjo dėstyti dogmų teologiją ir filosofines disciplinas Kauno kunigų seminarijoje. Čia išdirbo 13 metų.

1959 m. atleistas iš Įgulos parapijos klebono pareigų ir paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijų kurijų ekonomu, o 1961 m. Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu. 1963 m. atleidžiamas iš kanclerio pareigų, paliekant vien dėstytoju kunigų seminarijoje. 1969 m. atleistas iš dėstytojo pareigų ir skiriamas Vilkaviškio parapijos klebonu ir dekanu.

1984 m. išrenkamas Vilkaviškio vyskupijos kunigų Tarybos ir konsultorių kolegijos nariu. Tais pačiais metais lapkričio 16 d. popiežiaus Jono Pauliaus II nominuojamas tituliariniu Egnacijos vyskupu.

1984 m. gruodžio 2 d. įšventintas vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus Liudviko Povilonio pagalbininku. 1988 m., Šventajam Sostui priėmus arkivyskupo Povilonio atsistatydinimą, vyskupas Juozas Preikšas kurį laiką buvo Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. 1989 m. paskirtas Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. Nuo 1991 m. gruodžio mėnesio – Panevėžio vyskupijos ordinaras.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II priėmė Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo atsistatydinimą, sulaukus Kanonų teisės kodekse numatytos 75-erių metų amžiaus ribos.

Būdamas emeritu metus gyveno ir patarnavo Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos tikintiesiems, vėliau persikėlė gyventi į Kauną, kur, kol sveikata leido, pagelbėdavo Šv. Antano Paduviečio parapijos sielovadai.

Vyskupo J. Preikšo vadovavimas Panevėžio vyskupijai sutapo su Lietuvos Atgimimo bei Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo laikmečiu. Jam dirbant Panevėžio vyskupu, šioje vyskupijoje buvo pastatytos trys bažnyčios: Berčiūnų, Truskavos ir Pakalnių. Vyskupui J. Preikšui valdant vyskupiją buvo sudaryti sielovadiniai centrai: katechetinis, jaunimo ir šeimos, įkurta vyskupijos Caritas, K. Paltaroko katalikiška mokykla, įsikūrė nemažai katalikiškų organizacijų, suaktyvėjo dvasinis gyvenimas. Vyskupas labai mėgo muziką, turėjo puikų balsą, visi dar ilgai prisiminsime jo gražiai dainuotą Čėzarės Biksio „Mama“.

Testamente a. a. vyskupas nuolankiai atsiprašo, jeigu ką įžeidė, o jį, išeinantį, prašo palydėti malda.

Tesiilsi ramybėje!

Panevėžio vyskupijos kurija

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Vyskupų kreipimasis, artėjant Lietuvos paaukojimui Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

 

 

Šių metų vasario 11 d. 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Lietuvos vyskupai aukos iškilmingas šv. Mišias, kurių metu Lietuva bus paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai. Kokia šio veiksmo prasmė?

 

Lietuvos paaukojimas Švč. Mergelei Marijai – tai tikėjimo veiksmas, kuriuo:

 

išreiškiame pasitikėjimą Marija, kurią Jėzus mums patikėjo kaip Motiną, nuo kryžiaus sakydamas šv. Jonui: „Štai tavo Motina!“ (Jn 19, 27);

atnaujiname tikėjimą, puoselėtą mūsų tėvų ir protėvių, kurio dėka Lietuva tapo žinoma kaip Marijos žemė, o prieš 300 metų Trakų Dievo Motinos atvaizdas karūnuotas popiežiaus pašventintomis karūnomis;

artėjant Vasario 16-ajai, kai švęsime Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 metų Jubiliejų, Marijos globai patikime Lietuvos dabartį ir ateitį, su dėkingumu atmindami visus, kurių dėka ją turime.

 

Vasario 11-ąją kviečiame visus nuoširdžiai jungtis į šį bendrą tikėjimo aktą, gausiai susiburiant Trakuose, taip pat kiekvienoje Lietuvos parapijoje, ir kartu su savo kunigais šv. Mišių metu, prieš tikėjimo išpažinimą, vienu balsu ištariant Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai žodžius.

Negalinčius atvykti į Trakus ar į savo bažnyčią kviečiame jungtis į šį tikėjimo veiksmą LRT televizijos ar Marijos radijo tiesioginių transliacijų iš Trakų bazilikos pagalba.

Lietuvos paaukojimo Mergelei Marijai maldą šiais Jubiliejiniais Trakų Dievo Motinos metais dažnai kalbėkime parapijose, bendruomenėse, šeimose ar asmeniškai.

Švč. Mergelė Marija tegloboja Lietuvą ir kasdien tekreipia mūsų žvilgsnį į savo Sūnų, kviesdama įsiklausyti į Jo žodį ir Juo sekti. Juk Kristus Jėzus – mūsų viltis! (1 Tim 1, 1).

 

                                                                                                                                             

                                                                                 Lietuvos vyskupai

 

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos VASARIO mėnesiui

 

Už Lietuvą, kad visi jos vaikai atsakingai saugotų ir puoselėtų laisvės dovaną.

Lietuvos Globėja, melski už mus.