Kategorija – Be kategorijos

MALDOS TILTAS

MALDOS TILTAS

Maldos tiltas kas vakarą 20 val. skambant varpams, asmenine ar šeimos malda palaikyti ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus… (malda prašant šv. Juozapo užtarimo)

Lietuvos vyskupai kviečia pagal galimybes kasdien 20 valandą, skambant bažnyčių varpams, prašyti šv. Juozapo užtarimo, kalbant maldą „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“. Tai mūsų visų solidari malda šiuo sudėtingu laiku.

Ir kita asmenine ar šeimos malda palaikykime ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus.

Į TAVE, PALAIMINTASIS JUOZAPAI,
    kreipiamės vargų spaudžiami.
Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos,
    su pasitikėjimu prašome,
    kad ir Tu mus globotum.
Dėl tos skaisčios meilės,
    kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja,
    ir dėl to tėviško džiaugsmo,
    su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų,
    maloningai pažvelk į visus,
    kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju,
    ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu.
Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge,
    saugok Jėzaus Kristaus žmones.
Mylimasis Tėve,
    padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų.
Galingasis Gelbėtojau,
    stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir,
    kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus,
    taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią
    nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių,
    o kiekvieną mūsų nuolat globok,
    kad, stiprinami Tavo pavyzdžio ir pagalbos,
    galėtume šventai gyventi,
    Dievo malonėje numirti ir
    pasiekti amžinąją dangaus laimę.
Amen.

https://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=22018

Informacija tikintiesiems dėl sielovados karantino sąlygomis

Informacija tikintiesiems dėl sielovados karantino sąlygomis

Mieli tikintieji, norime pateikti kelias praktines gaires apie sielovadą karantino sąlygomis.

Gyvenimas tęsiasi, pateikdamas naujus iššūkius, tačiau taip pat – ir naujas galimybes. Kiekvienoje situacijoje stengiamės tikėjimu atpažinti Dievo artumą ir dalyvauti Jo gailestingojoje meilėje. Ieškodami iškylančių klausimų sprendimo, išlaikykime pasitikėjimą Dievu ir pagarbą bei veiklią meilę vieni kitiems. Būkime degančiu žiburiu, kuris šviečia visiems (plg. Mt 5, 15).

1. „Kur avys, ten ganytojai“
Šiuo sudėtingu metu kunigo tarnystė įgauna kitas formas. Dėl karantino nėra bendrų susibūrimų pamaldoms, parapijiečiai, šeimos nelankomi jų namuose. Tačiau kunigas turi galimybę palaikyti parapijiečius:
– pasilikdamas savo tarnystės vietoje,
– kasdien melsdamasis už parapijiečius šv. Mišių aukoje, Valandų liturgijoje,
– numatytu laiku budėdamas raštinėje ar bažnyčioje, kad patarnautų pavieniams svarbiu reikalu besikreipiantiems žmonėms (dėl išpažinties, dvasinės pagalbos, šv. Mišių užsakymo ir t. t.),
– būdamas pasiekiamas prireikus pasikalbėti viešai paskelbtu telefono numeriu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.

2. Krikštas
Kūdikiui esant mirties pavojuje, Krikštas yra teikiamas neatidėliojant (kan. 867 §2).
Šiuo metu kūdikis krikštijamas, dalyvaujant tik tėvams ir krikštatėviams. Apsvarstytina galimybė Krikšto šventimą atidėti iki laiko, kai bus atšauktas karantinas.

3. Eucharistija
Aukojamos šv. Mišios visomis užsakytomis ir toliau užsakomomis intencijomis.
Atšaukus viešas pamaldas, šv. Mišios aukojamos be žmonių. Tikintieji tą dieną yra kviečiami savo intencija melstis namuose, jungiantis į šv. Mišių auką televizijos, radijo, interneto transliacijos dėka, ir priimant dvasinę komuniją.
Bažnyčios šiuo metu yra atidarytos tik privačiai, neorganizuotai pavienių tikinčiųjų maldai. Bažnyčioje nerengiamos bendros pamaldos: nekalbamas Rožinis, Gailestingumo vainikėlis, litanijos, neinamas Kryžiaus Kelias ar Kalnai.

4. Atgailos sakramentas
Bendros Atgailos pamaldos neorganizuojamos. Kunigai yra pasirengę išklausyti pavienių to prašančių tikinčiųjų išpažinčių.
Kai nėra galimybės atlikti sakramentinę išpažintį, labai rekomenduojama vadinamoji dvasinė išpažintis: ją sudaro tobulas gailestis dėl nuodėmių ir pasiryžimas atlikti sakramentinę išpažintį. Tobulas gailestis yra tada, kai gailimasi ne iš Dievo baimės, bet iš Dievo meilės. Tobulas gailestis naikina nuodėmes, tačiau lieka pareiga vėliau jas išpažinti sakramentinėje išpažintyje, kai tik tai bus įmanoma.

5. Ligonių lankymas
Galima kviesti kunigą pas ligonius, kurie dėl savo būklės pageidauja neatidėliojant priimti Ligonių patepimą ir kitus sakramentus, nors įprastas ligonių lankymas laikinai nutraukiamas.
Patarnaujant ligoniams, naudojamasi būtinomis apsaugos priemonėmis, laikomasi ligoninėse nustatytos tvarkos.
Pasirūpinti vienišais, sergančiais giminaičiais ar kaimynais, kad jie neliktų be maisto, pagalbos ar paprasto žmogiško bendravimo, kad ir telefonu – tai labai svarbus artimo meilės darbas.

6. Laidotuvės
Laidotuvių šv. Mišios už mirusįjį taip pat aukojamos, nedalyvaujant žmonėms, o apeigos atliekamos tik kapinėse. Raskime naujų būdų malda ir užuojauta pasiekti ir palaikyti artimuosius.

7. Santuokos
Jau suplanuotas santuokas siūlytina nukelti vėlesniam laikui. Priešingu atveju jos laiminamos dalyvaujant tik sužadėtiniams ir dviem liudytojams.

8. Maldos tiltas
Raginame pagal galimybes kasdien 20 valandą, skambant bažnyčių varpams, prašyti šv. Juozapo užtarimo, kalbant maldą „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“. Tai mūsų visų solidari malda šiuo sudėtingu laiku. Kviečiame ir kita asmenine ar šeimos malda palaikyti ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus.

Į TAVE, PALAIMINTASIS JUOZAPAI, kreipiamės vargų spaudžiami.
Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos,
    su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum.
Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja,
    ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų,
    maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju,
    ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu.
Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones.
Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų.
Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir,
    kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus,
    taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių,
    o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami Tavo pavyzdžio ir pagalbos,
    galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę.
Amen.

Lietuvos vyskupai

Dievo Žodžio sekmadienis

Dievo Žodžio sekmadienis

Šiemet minimos šv. Jeronimo, Bažnyčios mokytojo, mirties 1600 metinės. Popiežius šios jubiliejinės sukakties proga paskelbė liturginę naujovę: Jis įrašė Trečiąjį eilinį sekmadienį į liturginį kalendorių kaip Dievo Žodžio sekmadienį. Pasak Pranciškaus, tokiu būdu bus galima „naujai išgyventi Prisikėlusio Viešpaties gestą, kuriuo jis ir mums atveria savo Žodžio lobyną, kad pasaulyje būtume to neišsemiamo turto skelbėjai“. Šiemet Dievo Žodžio sekmadienis minimas pirmąjį kartą. (Vatican News)

Sekmadienį, sausio 26 d. Dievo Žodžio sekmadienį šventėme Anykščių Šv. apašt. evang. Mato bažnyčioje. Po 11 val. Šv. Mišių parapijiečiai skaitė visą Evangeliją pagal Luką. Tuo metu vyko Švč. Sakramento adoracija. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir skaičiusiems Evangeliją.

Anykščių parapijos bendruomenių susitikimas

Anykščių parapijos bendruomenių susitikimas

Šeštadienį, sausio 25 dieną, Anykščių parapijos namuose įvyko ilgai lauktas ir tyliai mintyse brandintas bendruomenių narių ir veikliųjų grupelių susirinkimas. Jame dalyvavęs klebonas kun. Petras Baniulis džiaugėsi bendruomenių susirinkimo iniciatyva, kuri, pasak jo, buvo įgyvendinta pirmą kartą Anykščiuose jo klebonavimo metu.

Susitikimo metu buvo pristatyti 2019 m. bendruomenėse nuveikti darbai, įvykę renginiai, susitikimai, iškelti tikslai atėjusiems metams bei pasidalinta ateities svajonėmis. Susirinkime dalyvavo Krikščioniško gyvenimo bendruomenės, Marijos legiono, Gyvojo rožinio nariai, Šeimos centro ir Išklausimo tarnystės savanoriai, „Salve cantus“ choristai, Šeimų bendruomenės, Anykščių socialinės gerovės centro ir Carito nariai. Apie 30 bendruomenių atstovų besibaigiant susitikimui džiaugėsi galimybe vieni kitus pažinti ir sužinoti, kokie yra grupelių džiaugsmai ir išbandymai. Tikiu, kad ne vienam iš mūsų širdy kilo noras „priglausti“ vieną Marijos rožinio paslaptį ar pasidalinti savo idėjomis ir rankų pagalba organizuojant Gavėnios rekolekcijas. Juk kartu galime dar daugiau, ir, kaip dalinosi susitikimo organizatorė Vaida, „būtų gaila neišnaudoti tos patirties ir entuziazmo, kurį, matau, turite“. Vikaras kun. Raimundas Zimka pabrėžė tokių susitikimų svarbą, nes bendruomenėms tai gali padėti labiau sinchronizuoti tarpusavy savo veiksmus ir įgyvendinti savo iniciatyvas, pasitelkus bendraminčių pagalbą.

Įvykęs susitikimas paliudijo parapijiečių užsidegimą nešti Kristaus gerąją naujieną į visus kampelius Anykščių krašte. Tad su dar didesniu entuziazmu dirbsime ir toliau, įgyvendinsime savo pristatytus tikslus, ir vėl visi susibėgsime kitais metais.

Iki kitų susitikimų ir ačiū jums, kad esate!

Justė ir Stanislav Lotyš

Panevėžio vyskupo velykinis žodis

Panevėžio vyskupo velykinis žodis

Mieli broliai ir seserys,

Evangelijoje pagal Luką, randame pasakojimą dviejų mokinių patirtį, kelyje į Emausą. Prisikėlęs Jėzus pasirodo mokiniams, eina kartu, primena, ir užsuka pas mokinius, kad su jais pasiliktų. Tai evangelisto Luko nuomone, yra Prisikėlimo prasmė – kad Jėzus keliauja kartu su mumis visur, kur keliaujame mes, ir kad visur, kur mes užsukame, kartu su mumis valgo. Lukui kaip tik Eucharistija yra ta vieta, kurioje mes susitinkame su Prisikėlusiuoju. Tai jis įtaigiai perteikia: „Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paėmė duoną, sukabėjo palaiminimą, laužė ir davė jiems. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų; bet jis pranyko jiems iš akių“. Jėzus pas mokinius yra svečias. Tačiau Jis čia, pats imdamas duoną ir ją dalydamas, elgiasi kaip namų šeimininkas. Iš to, kaip Jėzus tai daro, mokiniai aiškiai atpažįsta Prisikėlusįjį. Ir ateityje duonos laužymas jiems bus ta vieta, kurioje jie žinos tarp jų esant Prisikėlusįjį. Kiekviename duonos laužyme, kiekvienoje Eucharistijoje pats prisikėlęs Jėzus laužo mokiniams duoną ir įrodo jiems savo meilę. O mokiniai į Jėzaus buvimą reaguoja visada džiaugsmingai: “Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi“. Apd.2,46.

Joks kitas evangelistas tiek daug nepasakojo apie valgymą kaip Lukas. Jėzus nuolatos valgo kartu su mokinais, su fariziejais, su nusidėjėliais ir muitininkais. Eucharistija Lukui yra tąsa tų daugelio kartų, kai Jėzus valgė kartu su žmonėmis, kuriems Jis parodė Dievo gerumą ir draugiškumą. Eucharistija reiškia tai, kad Kristus pats vėl yra tarp mūsų. Jis kalba mums ir išaiškina mūsų gyvenimą. Mums yra leista patirti Jo artumą ir tuo džiaugtis. Tačiau mes Jo nematome. Lukas Jėzaus neregimumą perteikia tipišku graikų posakiu: „Jis jiems tapo nematomas“. Dievas mums pasirodo ir tuoj pat pranyksta iš akių. Mokiniams atsiveria akys. Jie tame jiems duoną laužančiame vyre atpažįsta Jėzų. Ir tuoj pat jie Jo nebemato. Jie Jį regi vidinėmis akimis. Eucharistija reiškia tai, kad mes žvelgiame šiomis vidinėmis akimis. Tada tame valgyje, kurį valgome, toje duonoje, kurią vienas kitam laužome, tarp mūsų matysime ir patį Prisikėlusįjį. Jeigu šiandien šventi Eucharistiją, arba kiekvieną sekmadienį ar kasdien, tai dalyvauja pats Jėzus, pats Prisikėlusysis. Jis pats laužia duoną. Jis taria tau meilės žodžius. Atverkime šiems žodžiams savo širdis, kad jos užsidegtų taip pat kaip mokinių iš Emauso širdys. Per Komuniją Prisikėlusysis tau tiesia sulaužytą duoną, kad pagydytų ir surištų visa, kas yra sulaužyta ir sudaužyta tavyje, kad tavo gyvenimo istorijos lūžius paverstų gyvybingumo žyme. Aš linkiu, kad tau atsivertų akys ir tu pats atpažintum Jėzų, kuris duonos simboliu dovanoja tau save, kad su tavimi pasidalytų ir savo meile priverstų degti tavo širdį.

Kur beeitume – visur galime sutikti Kristų, kur kelias bevestų – dėmesingai žvelkime į einantį greta. Gal tai Jis  – slėpiningasis bendrakeleivis, brolyste ir meile galintis atverti mūsų žmogiškojo pašaukimo prasmę?

Jėzus atsiskleidžia laužydamas duoną, dieviškosios Eucharistijos bei broliškumo slėpinyje prie vieno stalo, kad Jis yra Dievas ir žmogus, ir perėjimu iš mirties į gyvenimą savo prisikėlusiuoju Kūnu kelia mus link dangiškojo altoriaus.

Laimingų Šventų Velykų!

                                                                                                         
  Panevėžio vyskupas

  Linas Vodopjanovas OFM

                                                                                                             

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos BIRŽELIO mėnesiui

 

Už vaikus ir jaunimą, kad gyventų kilniais džiaugsmais, šviesiais troškimais, drąsiu pasiaukojimu.

Aušros Žvaigžde, melski už mus.