Mirusiųjų prisiminimas atgaivina ryšį tarp mirusių ir gyvųjų. Čia tarsi susitinkame su tais, kuriuos mylime, su kuriais išgyvenome gražias ir skaudžias valandas, su kuriais dalinomės laime ir vargais. Juos prisimename malda ir ryžtu siekti tai, ko jie nespėjo įgyvendinti.
Per Vėlines meldžiamės už mirusiuosius ir lankome kapus. Lankome ne tiek formalios pareigos vedami, kiek tikėjimo skatinami.
Vėlinių dieną aplankant kapines, bažnyčią, koplyčią ir sukalbant Tėve Mūsų ir Tikėjimo Išpažinimą laimimi visuotiniai atlaidai mirusiesiems.
Vėlinių visuotiniai atlaidai
Mirusiems tikintiesiems skirtus visuotinius atlaidus galima gauti įprastinėmis sąlygomis – pamaldžiai aplankius kapines, bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalbėjus Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Visuotinių atlaidų mirusiems taip pat gali melsti sergantieji, seni žmonės bei visi kiti, kurie negali išeiti iš namų. Atlaidams gauti jie privalo sukalbėti Vėlinių valandų liturgijos Rytmetinę arba Vakarinę, arba Rožinį, arba Dievo Gailestingumo vainikėlį, arba kitas maldas už mirusius, vienydamiesi su visais tikinčiaisiais, atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę, kai tik galės, įvykdyti įprastines atlaidų sąlygas.
Brangūs Broliai ir Seserys, ant lapelių esančių bažnyčioje prie zakristijos galite surašyti mirusiųjų vardus už kuriuos norite maldų lapkričio 1 – 8 dienomis. Jūsų išvardinti vardai – tai Šv. Mišių intencijos. Šie lapeliai bus sudėti ant altoriaus ir per vakaro 18 val. Šv. Mišias visas šias dienas bus meldžiamasi už mirusiuosius. VOKĄ SU VARDAIS įdėkite į AUKŲ dėžutę.
