Kategorija – Lietuvos vyskupai

Vyskupų kvietimas į padėkos renginius

Vyskupų kvietimas į padėkos renginius

Prieš kiek daugiau nei savaitę pilnomis dėkingumo širdimis išlydėjome Šventąjį Tėvą Pranciškų, aplankiusį Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis. Popiežiaus aukotos šv. Mišios, įvairių renginių metu ištarti jo žodžiai, drąsinanti šypsena ne tik paliko gilų įspūdį kiekvieno tikinčiojo bei geros valios žmogaus širdyje, bet ir įrašė naują, unikalią eilutę į Lietuvos istoriją.

Lietuvos vyskupai kviečia tikinčiuosius sekmadienį, spalio 21 d., rinktis vyskupijų katedrose ir kitose šventovėse į šv. Mišias, kurių metu bus dėkojama už apaštališkojo vizito metu gautas malones. Informacija apie tikslesnį iškilmių laiką ir vietą jau greitai pasirodys vyskupijų internetinėse svetainėse.

Padėkoti Šventajam Tėvui bus galimybė ir Romoje. Lapkričio 28–29 d. Popiežiškoji šv. Kazimiero lietuvių kolegija švęs savo įkūrimo 70-metį. Tomis pat dienomis visi Lietuvos ganytojai drauge su kolegijos rektoriumi, dabar ten studijuojančiais ir anksčiau studijavusiais kunigais susiburs, kad padėkotų Šventajam Tėvui už jo vizitą Lietuvoje. Lapkričio 28 d. yra numatyta audiencija su Popiežiumi Pranciškumi, o lapkričio 29 d. Lietuvos vyskupai aukos iškilmingas šv. Mišias Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje.

Audiencijoje su Popiežiumi ir šv. Mišiose Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje kviečiami dalyvauti ir piligrimai iš Lietuvos. Į šv. Mišias registruotis nereikia. Norintieji dalyvauti audiencijoje su Popiežiumi yra kviečiami užpildyti specialų registracijos formuliarą (jis netrukus bus paskelbtas LVK svetainėje) ir atsiųsti jį iki 2018 m. lapkričio 15 d. adresu vyskupu.konferencija@yahoo.com.

 

Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos SPALIO mėnesiui

 

Už misionierius ir visus krikščionis, kad su misijos džiaugsmu liudytų Evangeliją aplinkoje, kurioje kiekvienas gyvena ir dirba.

Naujosios evangelizacijos žvaigžde, melski už mus.

Lietuvos vyskupų kreipimasis artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje

Lietuvos vyskupų kreipimasis artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje

Brangūs broliai ir seserys, gyvenantys Lietuvoje ir už jos ribų,

 

Lygiai prieš 25 metus visi tapome istorinio įvykio liudininkai – pirmą kartą Popiežius apsilankė Lietuvos žemėje. Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas tapo vienu didžiausių naujai atgimusios Lietuvos valstybės įvykių. Šiuo metu mūsų Tėvynė rengiasi istoriniam susitikimui. Su džiaugsmo virpuliu širdyje laukiame popiežiaus Pranciškaus ir rengiamės jo atvykimui. Tai bus ypatinga patirtis – pamatyti ir išgirsti Šventąjį Tėvą, kuris atvyksta aplankyti savo bendruomenės Baltijos šalyse. Katalikų Bažnyčios vadovas ketina susitikti ne tik su tikinčiaisiais, bet ir su visais geros valios žmonėmis, kuriems yra svarbios žmogiškosios vertybės, žmogaus prigimtinių teisių apsauga bei pagalba patiems vargingiausiems. Popiežiaus vizitas mūsų šalyje – labai svarbi tikėjimo ir vilties sustiprinimo proga bei demokratinės visuomenės pamatų tvirtinimas. Jau dabar, bet ypač paskutinėmis rugsėjo savaitėmis į Baltijos šalis nukryps tarptautinės bendruomenės dėmesys. Rugsėjo 23 d. iš Kauno Santakos parko į visą pasaulį bus transliuojamos šv. Mišios, kurias popiežius Pranciškus aukos kartu su Lietuvos ir iš užsienio atvykusiais vyskupais, kunigais ir susirinkusiais tikinčiaisiais. Įprastai sekmadienio vidurdienį popiežiaus kalbama Viešpaties angelo malda, po kurios jis kreipiasi į viso pasaulio tikinčiuosius, šį kartą sklis ne iš Apaštališkųjų rūmų lango Vatikane, bet iš Kauno.

 

Ką reiškia toks svarbus istorinis momentas Lietuvai? Pirmiausia – tai nuostabi Dievo dovana. Mūsų nedidelis kraštas, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, sulauks tokio svarbaus svečio atvykimo! Antra, mus visus pasieks šv. Petro įpėdinio žodis, kuris ilgiems metams taps kelrodžiu stiprinant mūsų tikėjimą ir pasitikėjimą maloninga Dievo apvaizda. Trečia, į visą pasaulį pasklis žinia apie mus ir mūsų kraštą. Tai suteiks galimybę daugeliui žmonių pasaulyje susipažinti su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis ir, be abejonės, padrąsins vis daugiau piligrimų ir turistų mus aplankyti.

 

Šiuo metu baigiama registracija į rugsėjo 22–23 d. renginius su Šventuoju Tėvu: į susitikimą su jaunimu Vilniuje šeštadienio vakare ir į šv. Mišias Kaune sekmadienio rytą. Ką daryti, jei nesuspėtume užsiregistruoti ar negautume kvietimo? Nenusiminkime! Galimybę pamatyti popiežių Pranciškų turėsime visi. Šventasis Tėvas, vykdamas papamobiliu Vilniaus ir Kauno gatvėmis, sveikins ir laimins visus, kurie išeis iš savo namų jo pasitikti. Brangieji, jei tik leidžia galimybės, kviečiame tomis dienomis nelikti vieniems namie prie televizijos ekranų, bet išeiti į gatves, kad būtumėte Popiežiaus pasveikinti ir palaiminti.

 

Popiežiaus atvykimas mums yra ypatinga bendrystės proga. Švęsdami Lietuvos atkurtos laisvės ir nepriklausomybės 100 metų jubiliejų dar kartą turime unikalią progą iš naujo pajusti Atgimimo sąjūdžio nuotaiką, tarsi vėl pasikartojantį Baltijos kelio vienybės momentą. Drąsinkime savo šeimos narius, kaimynus ir bendradarbius tapti istorinio įvykio dalyviais. Popiežiaus vizito šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ vėl naujai težadina tą jaudinančią patirtį, kai prieš 25 metus Lietuvoje priėmėme popiežių šv. Joną Paulių II. Kvieskime vieni kitus atvykti! Padovanokime sau ir savo artimiesiems tikėjimo įkvėpimo progą ir mūsų tautos vienybės džiaugsmą!

 

Atvykime susitikti su popiežiumi Pranciškumi!

 

Lietuvos vyskupai

2018 m. rugsėjo 4 d.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos RUGSĖJO mėnesiui

 

Už popiežių Pranciškų ir visus ganytojus, kad Bažnyčiai, Lietuvai ir pasauliui skleistų Dievo pirmumo svarbą.

Apaštalų Karaliene, melski už mus.

Maldos intencija

Maldos intencija

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos RUGPJŪČIO mėnesiui

 

Už tikėjimo ugdytojus, kad perduotų visiems Kristaus dovanojamą gyvenimo pilnatvę.

Išminties Soste, melski už mus.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos LIEPOS mėnesiui

 

Už šeimas, kad santarvę suvoktų kaip gebėjimą vaisingai priimti skirtingumus ir netobulumus.

Šeimų Karaliene, melski už mus.

BAŽNYČIA – UŽ MOTERŲ PRIGIMTINES TEISES

BAŽNYČIA – UŽ MOTERŲ PRIGIMTINES TEISES

Bažnyčia – už moterų prigimtines teises

Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimasis dėl Stambulo konvencijos

 

Bažnyčia kviečia gerbti prigimtines žmogaus teises ir užtikrinti, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Palaikome ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.

Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Nors jų lytys skirtingos, vyro ir moters lygybė įrašyta pačioje prigimtyje: žmogus yra asmuo, ir tai lygiai galioja vyrui ir moteriai: abu yra sukurti pagal asmeniško Dievo paveikslą ir panašumą. Jie lygūs bendrakeleiviai, dalinasi vienoda atsakomybe, kiekvienas, naudodamasis savitomis dovanomis ir gabumais, kuria pasaulį, visuomenę bei jų ateitį.

Tarp pamatinių vertybių, susijusių su žmonių gyvenimu, aptinkama ta, kuri vadinama „gebėjimu būti dėl kito“, išsakoma giliai jaučiant, kad ypatingą vyro ir moters gyvenimo dalį sudaro veikla, orientuota į žmogišką gebėjimą gyventi vardan kito, jį auginant, apsaugant, papildant vienas kitą ir puoselėjant. Todėl motinystė ir tėvystė negali būti nuvertinta. Patyrę tikrą motiniškumą ir tėviškumą vaikai išmoksta mylėti tiek, kiek patys yra mylimi dovanai, išmoksta gerbti kiekvieną kitą asmenį tiek, kiek patys yra gerbiami. Kiekvienąsyk, kai šių pamatinių potyrių trūksta, visa visuomenė kenčia smurtą. Tad moterys turi galimybę tiek puoselėti savo šeimą – pirminę visuomenės ląstelę, tiek ir aktyviai įsijungti į visuomeninį gyvenimą ir užimti jame atsakingas pareigas.

Bažnyčiai rūpi visi žmonės, bet labiausiai norime atkreipti dėmesį į tuos, kurie patyrė sunkumus ir apribojimus. Moterys ne visada turėjo lygias galimybes savo pasirinktose gyvenimo srityse. Pasitaiko atvejų, kai atpažinus, jog negarantuojama lygybės, kuriamos dirbtinės strategijos, norinčios sulyginti vyrą ir moterį. Tokios lygybės strategijos siekia visus suvienodinti, panaikinti lyčių skirtumus, o pirmas šio proceso žingsnis – suteikti dominuojančią reikšmę socialinei lyčiai – tam, kas nėra duotybė, bet yra socialiai sukonstruojama.

Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį.

Stambulo konvencijos nuostatos iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas ir nesuteikia jokio naujo teisinio instrumento kovai su smurtu prieš moteris. Palaikome ne Stambulo konvenciją ir joje numatytas teisėkūros priemones, bet efektyvius veiksmus, įgyvendinant Lietuvos teisėje jau egzistuojančias kovos su smurtu prieš moteris priemones.

Todėl pasisakome už moterų prigimtines teises ir raginame ugdyti pagarbą asmens unikalumui, vyro ir moters lygiaverčiam skirtingumui, stiprinti šeimos institutą, ugdant pagarbos kitam asmeniui mentalitetą ir įgūdžius.

 

Lietuvos vyskupai

2018 m. birželio 12 d.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos GEGUŽĖS mėnesiui

 

Už pašauktuosius į kunigystę bei pašvęstąjį gyvenimą, kad drąsiai ir dosniai atsilieptų.

Dievo malonės Motina, melski už mus.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos BALANDŽIO mėnesiui

 

Už labiausiai gailestingumo reikalingus, kad priėmę atleidimą, nauju gyvenimu skelbtų Kristaus pergalę.

Išganytojo Motina, melski už mus.

Lietuvos vyskupų velykinis žodis

Lietuvos vyskupų velykinis žodis

Lietuvos vyskupų Velykinis ganytojiškasis laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės! Šiandien prisikėlimo šviesa įveikė tamsumas. Šiandien Kristus, nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, mums visiems dangaus vartus atvėrė. Velykos – tai Pascha, perėjimas iš mirties į gyvenimą, iš vergovės į Dievo vaikų laisvę. Dievas „iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu“ (Ef 1, 5) siuntė mums Gelbėtoją Jėzų ir troškta suvienyti mus su savimi, padaryti savo vaikais. Čia glūdi giliausia Velykų šventės prasmė, iš čia kyla džiaugsmas ir neblėstanti viltis.

Šią prisikėlimo šviesą dažnai užgožia nusivylimo, netikrumo dėl ateities, beprasmybės ar abejingumo debesys. Kristaus prisikėlimas kartais tampa tik gražia istorija, o nuodėme paženklintas gyvenimas atrodo patrauklesnis ir malonesnis, nors jis tėra mirties paunskmė. Prisikėlimo ryto spinduliai sunkiai sklaido mūsų gyvenimo tamsumas. Tačiau pats Kristus mus drąsina: „Nebijok, mažoji kaimene. Aš nugalėjau pasaulį“ (Lk 12, 36; Jn 16, 33). Kristus yra gyvas ir pasilieka tarp mūsų iki pat pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20). Krikštu esame mirę su Kristumi, kad „pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4). Kristus mus kviečia tapti prisikėlimo bei šviesos vaikais (plg. Jn 12, 36), savo gyvenimu liudyti prisikėlimo tikrovę.

Popiežius Pranciškus Apaštališkajame paraginime Evangelii Gaudium taikliai primena, kad „Kristaus prisikėlimas nėra praeities dalykas, bet turi pasaulį persunkusios gyvybinės jėgos. Kur visa atrodo jau mirę, vėl ima rodytis prisikėlimo daigai. Tai neprilygstama jėga“ (Evangelii Gaudium, 276). Prisikėlimas įmanomas, ir mes galime jame dalyvauti. Kai neleidžiame nusvirti rankoms ir nepasiduodame nusivylimui, mes jau liudijame prisikėlimo viltį. Kai nepritariame blogiui ir nuodėmei, žengiame į gyvenimą. Kai neužmerkiame akių prieš neteisybę, tampame tiesos vaikais. Kai neapsiribojame tik savo interesais ir pastebime mažiausią, jau esame prisikėlimo tikrovėje. Kiekvieną kartą, kai priimame Dievo gailestingumą ir maitinamės Eucharistijos duona, mes keliamės iš dvasinio nuovargio ir mirties naujam gyvenimui.

Šie metai Lietuvai ypatingi. Minime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį ir šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvidešimtpenkmetį. Švenčiame Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos metus ir su džiaugsmu laukiame popiežiaus Pranciškaus atvykstant pas mus šį rudenį. Turime daug gražių ir svarbių progų susiburti kartu, džiaugtis laisve ir dėkoti Dievui už visas suteiktas dovanas. Mūsų nueitas laisvės kelias ne kartą paliudijo, kad prisikėlimas ir naujas gyvenimas įmanomas dėka žmonių drąsos, pasiryžimo, apsisprendimo dėl gėrio, laisvės ir dėl Dievo. Tikėjimas juos vedė pirmyn, o viltis nepalūžo. Šių metų minėjimai ir susitikimai tebus persmelkti Kristaus prisikėlimo šviesos. „Kristus Jėzus – mūsų viltis“, skelbia šv. Tėvo vizito Lietuvoje šūkis, o pats  popiežius Pranciškus ragina mus pabusti iš dvasinio miego ir semtis jėgų iš Kristaus.

„Prisikėlęs ir pašlovintas Kristus yra gilioji mūsų vilties versmė, ir jo pagalbos vykdant jo patikėtąją misiją niekada nestigs“ (Evangelii Gaudium, 275). Leiskime tikėjimo džiaugsmui prabusti, leiskime Kristui mus prikelti, būkime Jo prisikėlimo ir naujo gyvenimo liudytojai bei dalyviai.

 

Lietuvos vyskupai

X