Kategorija – Bendruomenė

Viešnagė Prienuose

Viešnagė Prienuose

Praėjusį šeštadienį (birželio 30 d.) Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenei priklausanti Anykščių grupelė (koordinatorė: Ramutė Sargūnienė) svečiavosi Prienuose pas tos pačios bendruomenės Prienų grupelės narius. Tai buvęs atsakomasis vizitas po prieniškių apsilankymo Anykščiuose praeitą žiemą. Idėja lankytis pas bendruomenės vienijančius narius skirtinguose miestuose kilo pernai kasmet Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės rengiamoje vasaros stovykloje, kur dalyviai iš skirtingų Lietuvos kampelių burtų keliu traukė porininkus, su kuriais tęstų bendrystę apsilankymų vieni pas kitus metu. Taip anykštėnams teko didžiulis džiaugsmas bendrauti su prieniškiais.

Viešnagė prasidėjo apsilankymu vos keletą kilometrų nuo Prienų nutolusiame, visuomet savo grožiu ir ramybe garsėjusiame, o dabar dar labiau išpuoselėtame ir gausiai turistų lankomame kurorte – Birštone. Čia, po kelionės, pasistiprinę gardžiais pietumis, įkopę į Vytauto kalną ir nuo jo pasigrožėję kvapą gniaužiančiais Nemuno kilpų peizažais, paragavę mineralinių versmių vandens bei trumpam užsukę į Birštono bažnytelę, stabtelėjome Sakraliniame muziejuje, įsikūrusiame sovietmečiu buvusiame klebonijos pastate, kur tam tikrą laiką gyveno ir vyskupavo palaimintasis Teofilius Matulionis. Muziejuje apžiūrėjome palaimintajam vyskupui-kankiniui skirtą ekspoziciją, kurioje – ne tik iš vyskupavimo, bet ir kalinimo laikmečių išsaugoti įvairūs palaimintojo asmeniniai daiktai. Muziejininkės Romos pasakojimai apie palaimintojo vyskupo gyvenimą, persekiojimus, kalinimus ir begalinį ryžtą visuomet likti ištikimam Dievui ir tiesai nepaliko nei vieno abejingo, priešingai – įkvepė ieškoti būdų darbuotis Dievo ir artimo labui.

Pavakare grįžę į Prienus, jungėmės bendrai maldai šv. Mišių aukoje dar 1750 m. iš medžio statytoje Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje, kerinčia savo paprastumu, šiltumu ir jaukumu. Po šv. Mišių ir birželinių pamaldų buvome pakviesti į kitoje kelio pusėje vos prieš 7 metus statytus, naujutėlaičius Parapijos namus, kur iš anksto preiniškių rūpesčiu gavę klausimus pasidalinimui, vaišindamiesi suneštiniais užkandžiais bei gurkšnodami pievų žolelių arbatą, dalinomės savo mintimis bei patirtimi apie tai, kas yra laimė bei kuris popiežiaus Pranciškaus dekalogo, kaip gyventi laimingą gyvenimą, patarimų yra mums artimiausias. Nors išsakytos mintys ir buvusios skirtingos, kaip skirtingas buvo ir kiekvieno laimės suvokimas, tačiau visi sutarė, jog esame laimingi, kai gyvename bendrystėje su Dievu bei išgyvename darnų santykį su artimaisiais.

Viešnagė netruko prabėgti. Nors į Anykščius grįžome šiek tiek pavargę vos pusvalandžiui likus iki vidurnakčio, tačiau laikas, praleistas su ypatingu šiltumu, jaukumu ir dvasios ramybe gebančiais apsupti Prienų krašto žmonėmis, išliks atmintyje kaip didžiausias turtas, nes tapo dar vienu žingsniu nesumeluotos bendrystės Kristuje linkui.

 

     

         

      

sdr

Vaikų Pirmoji Komunija

Vaikų Pirmoji Komunija

,,Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams tardamas: ,,Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“ (Mt 26,26)

Šeštadienį gegužės 19 dieną  Anykščių švento apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyko ypatinga tikėjimo šventė. Septyniasdešimt vaikų priėmė pirmąją Komuniją. Nuo rudens vaikai parapijos namuose mokėsi tikėjimo tiesų, melstis ir tapti Jėzaus draugais. Sekmadieniais 11 valandą mokinukai sugužėdavo į bažnyčią.  Vaikai kartu su tėveliais dalyvaudavo Šventose Mišiose, kurias aukodavo kunigas Mindaugas Šakinis Ir parapijos klebonas Petras Baniulis. Šventės metu pasakytas kunigo Mindaugo pamokslas padarė įspūdį susirinkusiems.  Šventė baigėsi palinkėjimu, kad vaikų tikėjimo kelionė tęstųsi toliau ir stiprėtų bei  būtų auginama Dievo malonės.

 

Maldos ir šlovinimo vakaras

Maldos ir šlovinimo vakaras

Pirmąjį mėnesio penktadienį, kaip įprasta, po vakarinių šv. Mišių Anykščių parapijos tikintieji susirinko šlovinti Dievo. Duona, tapusi Jėzaus kūnu, išstatoma kaip eucharistinis slėpinys, visų mūsų garbinimui tyloje, maldoje, giesmėje.

Gegužės 4 dieną šv. Mato bažnyčioje lankėsi svečias kunigas ir vienuolis Tomas Pilch, Paulių šv. Pranciškaus Asyžiečio kapucinų vienuolyno vyresnysis. Brolis Tomas aukojo šv. Mišias ir vedė maldą per adoraciją. Šv. Mišių metu vienuolis mokė tikinčiuosius klausti ir klausyti bažnyčios ir Šventosios Dvasios, nes taip kalbėjo ir apaštalas Paulius: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina“. Bažnyčia nurodo kelią, kur ir kaip žmogus turi eiti, kad pasiektų uostą – amžinąjį gyvenimą, bet taip pat ir kiekvieną tikintįjį šv. Dvasia moko, guodžia, stiprina, palaiko ir veda. Tačiau jo užduotis yra klausyti ir maldoje ieškoti atsakymų.

Tyloje, trumpais apmąstymais ir giesmėmis brolis Tomas kvietė atsiduoti Jėzui, kiekvienam pailsėti prie Jo kojų, priimti visą Jo dovanojamą meilę ir gailestingumo lobynus. Kiekvienas adoraciją ir maldą išgyvena labai asmeniškai, bet man, dažnai pavargusiai ir neberandančiai laiko pailsėti žmonai ir mamai, šis susitikimas buvo apie Dievą visai šalia, tarsi atėjusį į pasimatymą su mumis – savo bažnyčia. Ne Dievui reikia, kad Jį šlovintume, bet mums patiems. Man asmeniškai toks savo visų rūpesčių atidavimas į mylinčio Dievo rankas neša didelę ramybę. Taip pat šis šlovinimo vakaras man buvo apie bendruomenę. Žinia apie šį renginį sklido iš lūpų į lūpas, pagalvojant apie kitą kaip apie save – jeigu man gera, kodėl neturėčiau pakviesti ir sau artimo; viena šeima iš bendruomenės pakvietė brolį Tomą išgerti arbatos ir pavalgyti; kita šeima priėmė nakvynei. Pats vienuolis vėliau dalijosi: „ne tiek jums, kiek man pačiam buvo reikalingas šis šlovinimas…“. Taigi, visi esame vienas kūnas, viena Kristaus bažnyčia, visi esame susiję ir stiprūs savo vienybėje.

Ir toliau kviečiu pirmiausia trokšti būti bažnyčios dalimi, gyvybingos ir šiuolaikiškos, į mūsų visų poreikius atliepiančios bažnyčios dalimi. Susirinkime čia melstis, dalintis savo išgyvenimais, laiku, talentais ar ištekliais, nes tai yra MŪSŲ bažnyčia.

Ačiū visiems, kurie atėjo ir kartu meldėsi, kurie paaukojo šio vakaro išlaidoms, ačiū broliui Tomui, kad pas mus atvyko, bet turbūt labiausiai – kad iš mūsų pačių kilo troškimas padaryti tokį maldos vakarą. Iki kitų susitikimų!

Justė

 

Marijos Legiono išvyka

Marijos Legiono išvyka

Marijos Legiono prasminga išvyka

Balandžio 15 d. Anykščių šv. apaštalo Mato bažnyčios Marijos Legiono prezidiumo nariai ir maldos pagalbininkai skubėjome į Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje vykusius atlaidus. Turėjome ir kitą progą – Acies šventę – arkangelo Gabrieliaus apreiškimo mergelei Marijai dieną.

Važiavome 18 žmonių. Iš visų vyskupijos Marijos Legiono prezidiumų susirinkome apie 90 maldininkų.

11 – 12 val. meldėmės šv. Rožinį ir kitas Legiono maldas. 12 val. šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Sujaudino ir vertė pamąstyti jo turiningas pamokslas. Po šv. Mišių Krekenavos bažnyčios klebonas Gediminas Jankūnas perskaitė pasiaukojimo Švč. Marijai akto sintezę ir palaimino.

Šventės tęsinys vyko parapijos namų erdvioje salėje. Agapė ir nuoširdi bendrystė „Šypsokimės drauge“ paliko pačius šilčiausius prisiminimus.

Krekenavos jaunimo vaišinami klausėmės Kupiškio parapijos moterų ansamblio dainų.

Paraginti mielo klebono Gedimino, jam pritariant, sudainavome keletą dainų visi agapės dalyviai.

Nuoširdžiai pasimeldę, pavedę save ir savo rūpesčius Aukščiausiajam ir Jo Motinai švč. Marijai, pabedravę, grįžome į Anykščius.

Anykščių prezidiumo pirmininkė Genovaitė Ražanienė

    

        

Nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ II etapas

Nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ II etapas

Nacionalinė viktorina mokiniams ,,Esu katalikas“ II etapas

O Motina, kuri protėvių sostinėje

Pasirinkai savo sostą,

Ugdyk mūsų žemėje ir širdyse

Savo Sūnaus karalystę…

(Trakų Švč. Mergelės Marijos, Lietuvos Globėjos, malda)

2018 m. balandžio 20 d. Trakų kultūros centre vyko Nacionalinė viktorina 4 klasių mokiniams ,,Esu katalikas“  II etapas. Į Trakus atvyko trylika mokinių komandų iš įvairių Lietuvos vietų.  Ketvirtokus pasitiko Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro ir Lietuvos katechetikos centro organizatoriai. Viktorinos tikslas buvo gilinti mokinių supratimą apie Švč. Mergelės Marijos išskirtinumą bei kviesti mokinius savo kasdienybėje sekti jos pavyzdžiu.

Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos ketvirtokų komanda: Rasa Blekaitytė, Tėja Juzėnaitė, Einoras Martinkėnas ir Karolis Kontrimavičius aktyviai dalyvavo viktorinoje. Juos lydėjo tikybos mokytoja Asta Striogienė. Po to visi dalyviai aplankė Trakų pilį, kurioje klausėsi gidės pasakojimo apie pilies istoriją, apžiūrėjo senovinius eksponatus. Trakų bazilikoje ketvirtokai susipažino su stebuklinguoju Trakų Dievo Motinos paveikslu, apžiūrėjo bažnyčią. Čia viktorinos dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, organizatorių prizais. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas visus susirinkusius pasveikino ir suteikė tikintiesiems palaiminimą.

 

   

Gailestingumo sekmadienis

Gailestingumo sekmadienis

Jn 20, 19–31: Palaiminti, kurie tiki nematę

(visus skaitinius galite rasti paspaudę ant nuorodos http://lk.katalikai.lt/2018/04/08 )

Dieviškojo Gailestingumo sekmadienis – pirmą sekmadienį po šv. Velykų švenčiama šventė. Daugelis tikinčiųjų tiki ir pripažįsta Dievą teisingą, bet dar dieviškesnė, dar aukštesnė Jo savybė –  gailestingumas. “Kiekvienam iš mūsų būtų sunku jaustis teisiam Paskutiniojo teismo metu, jeigu Dievas būtų tik teisingas, bet ne gailestingas, nes mes visi esame nusidėję” – kalbėjo kun. Mindaugas Šakinis. Tikintiesiems ši diena labiausiai žinoma kaip Atvelykis, tačiau šv. Popiežius Jonas Paulius II šią dieną į visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių įrašė kaip Dieviškojo Gailestingumo sekmadienį. Žinoma, Dievo meilė ir gailestingumas yra biblinės temos. Tačiau konkrečiau pirmojo sekmadienio po Velykų paskelbimas Gailestingumo sekmadieniu yra susijęs su Vilniuje gyvenusia lenkų vienuole ir mistike Faustina Kowalska. „Trokštu, – Jėzaus žodžius perduoda šventoji Faustina – kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams. […] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį – savo Gailestingumo šventę. […] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. […] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. […] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.“

Evangelija tądien mums pasakojo apie šv. Apaštalo Tomo tikėjimą ir Jėzaus žodžius – „palaiminti, kurie tiki nematę“. Kun. Mindaugas tikintiesiems kalbėjo apie bendruomenės svarbą: „Tomui kiti mokiniai leido būti abejojančiu, taip ir mes turėtumėmė elgtis – leisti kitiems būti tame gyvenimo tarpsnyje, kuriame jie yra. Mokiniai leido Dievui veikti, ir Jis prisiartino prie Tomo tokiais žodžiais: ‚Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.‘ Tačiau mokiniai nebuvo apatiški ar netikri savo tikėjimu – jie papasakojo Tomui, ką matė ir kuo patikėjo“. Ir mūsų visų, sesių ir brolių Kristuje pareiga iš meilės yra kalbėti apie savo tikėjimą – ne nusivilti kitu, kuris neina į bažnyčią, bet papasakoti jam, kas toje bažnyčioje vyksta ir kaip konkrečiai Dievas veikia mano ir tavo gyvenime.

Justė

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

,,Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1,47)

Šių metų kovo 15 dieną Panevėžio vyskupijos katechetikos centre vyko 4 klasių mokiniams nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ I etapas, kurį organizuoja Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centras ir Lietuvos katechetikos centras. Viktorinoje dalyvavo kelios komandos iš įvairių Panevėžio vyskupijos mokyklų.

Į Panevėžį atvyko ir Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos mokinių komanda lydima mokytojos Astos Striogienės. Keliaudami moksleiviai užsuko į Troškūnų Švč. Trejybės Bažnyčią. Jie aplankė įžymųjį stebuklais garsėjantį Troškūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslą.  Ketvirtokai Blekaitytė Rasa, Juzėnaitė Tėja, Kontrimavičius Karolis, Martinkėnas Einoras sėkmingai atliko viktorinos užduotis, sukūrė minčių žemėlapį apie stebuklingą Dievo motinos atvaizdą Troškūnuose ir tapo viktorinos I etapo nugalėtojais. Komanda užėmė pirmą vietą. Moksleiviai dalyvaus sekančiame viktorinos etape.

 

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnios metu

 

PENKTADIENIAIS – prieš vakaro Šv. Mišias (17.30 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

SEKMADIENIAIS – po Sumos Šv. Mišių (9.00 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

Vakaro šv. Mišių metu giedame „Graudžiuosius verksmus“, kuriais apmąstome Jėzaus kančią. Po šv. Mišių eucharistinė procesija.

 

Kalendorius

Kovo 3 d. (Šeštadienis) – Šv. Kazimieras. Lietuvos ir Panevėžio vyskupijos globėjas (šventė atkelta iš sekmadienio).

Kovo 3-4 d. (Šeštadienis-sekmadienis)Šv. Kazimiero atlaidai mūsų parapijoje.

  • Šeštadienį 15.00 kun. A. Valkausko katechezė, šlovinimas, 17.00 šv. Mišios, o po jų užtarimo malda.
  • Sekmadienį šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Dabužiuose 13.00 val.
  • Miesto ligoninėje 14.00 val.

Kovo 11 d. (Sekmadienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Kovo 18 d. (Sekmadienis) – Gavėnios rekolekcijos.

  • Šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Rekolekcijų vedėjas kun. V. Veilentas.

Kovo 19 d. (Pirmadienis) – Šv. Juozapas.

Kovo 25 d. (Sekmadienis) – Viešpaties Kančios – Verbų sekmadienis.

 

Palaimintos Gavėnios Visiems

Šv. Kazimiero šventė

Šv. Kazimiero šventė

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį atsigręžėme į  Šv. Kazimiero gyvenimą. Juk šis šventasis – krikščioniškų vertybių puoselėtojas: tikėjimas, malda, rūpestis vargšais, ištikimybė, skaistumas, saikas – ypatingai svarbūs dalykai ir šiais išmaniaisiais laikais.

Tad kovo 2 dieną susitikome Anykščių rajono mokyklų renginyje, skirtame paminėti vienintelį Lietuvos šventąjį. Renginys vyko parapijos salėje. Būrin susibėgo visos mūsų miesto mokyklos ir prisijungė troškūniečiai. Komandos dalyvavo protmūšyje (ačiū trečiokams gimnazistams Vainiui ir Šarūnui už puikiai paruoštą pristatymą), kūrėme Šv. Kazimiero laišką Lietuvos 100-čiui. Po to draugiškai vaišinomės arbata, sultimis ir skanumynais.

Kovo 3 dieną vykome į Panevėžį kartu su vyskupijos jaunimu  paminėti šventąjį Kazimierą. Mus nudžiugino ypatingas italo Luko liudijimas, o po pietų teatro grupė „IMPRO 241“ vėl privertė verkti iš juoko… Puikų renginį užbaigėme šv. Mišiomis Panevėžio katedroje.

Tokį gražų Šv. Kazimiero paminėjimą jaunimas užbaigė kovo 4 dieną, po šventųjų mišių tikintiesiems padalindami atvirukus, kuriuos nupiešė per dailės, etikos ir tikybos pamokas.

Daiva

 

Užtvirtinta!

Užtvirtinta!

Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi reikėtų ją pasūdyti? Ji niekam netinka ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. ( Mt 5,13-14)

Šį šeštadienį vasario 24 dieną  Anykščių dekanate vyko sutvirtinimo sakramentui besiruošiančių jaunuolių susitikimo diena ,,Užtvirtink“. Jau nuo ryto Panevėžio vyskupijos jaunimo centro savanoriai kartu su direktore Monika Žydeliūnaite sugužėjo į Anykščių parapijos namus. Čia gausiai susirinko jaunuoliai besiruošiantys sutvirtinimo sakramentui , Anykščių Šv. Mato parapijos kunigai ir katechetės. Netrukus prasidėjo išmanus proto mūšis, kurį organizavo ir kuriam vadovavo Monika. Vaikinams ir merginoms teko pasukti galvas ir pasitikrinti savo įgytas  žinias apie  Sutvirtinimo sakramentą. Nugalėtojai buvo apdovanoti saldžiaisiais prizais. Savanoris Justas gyvai paliudijo apie savo gyvenimo patirtį, pasidalino džiaugsmingais išgyvenimais. Vėliau 12 val. Šv. Mato evangelisto bažnyčioje vyko Šv. Mišios, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas. Po pietų susitikimo dienos dalyviai betarpiškai bendravo su Panevėžio vyskupu. Gyvai apie savo gyvenimą liudijo ir dalyvė Justė. Susitikimo pabaigoje visus dalyvius džiugino, judino, žadino improvizacijų trupės ,,IMPRO 241“ pasirodymas.

Susitikimo diena baigėsi kvietimu ir raginimu jaunuolių būti Jėzaus sekėjais: ,,Būk pasaulio šviesa, būk žemės druska“.

Asta