Kategorija – Bendruomenė

Didysis Ketvirtadienis

Didysis Ketvirtadienis

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Tarsi iš anksto leis paragauti vaisių, kuriuos subrandins vėlesni įvykiai Golgotoje.

Paskutinės gavėnios dienos liturgija

Vyskupo su savo presbiteratu – kunigais – koncelebruojamose Krizmos Mišiose, kuriose parengiama šventoji Krizma ir palaiminami Katechumenų (kandidatų į krikščionis) ir Ligonių aliejai, išreiškiama kunigų bendrystė su savo vyskupu vienintelėje Kristaus kunigystėje ir tarnystėje.

Kunigai su vyskupu susirenka į šias Mišias iš įvairių vyskupijos vietų, parodydami, jog yra vyskupo liudytojai ir bendradarbiai paruošiant Krizmą, panašiai kaip yra jo pagalbininkai ir patarėjai kasdienos tarnystėje. Kadangi vakare švenčiamose Viešpaties Vakarienės Mišiose bus atmenamas ir Kunigystės įsteigimas, tarnaujančiosios kunigystės dalyviai atnaujina savo bandrystę su Vyskupu ir įšventinimu prisiimtąsias tarnystes. Drauge šioje iškilmėje yra kviečiama dalyvauti visa tikinčioji liaudis ir vienytis su savo ganytojais Komunija.

Viešpaties vakarienės mišių liturgija – Didžiojo Velykų tridienio pradžia

„Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių šventimu Bažnyčia pradeda Velykų tridienį ir primena Paskutinę vakarienę, kurios metu Viešpats Jėzus, tą naktį, kai buvo išduotas, parodydamas meilę saviesiems pasaulyje, paaukojo Dievui Tėvui savo kūną ir kraują duonos ir vyno pavidalais ir davė juos apaštalams priimti, taip pat įsakė jiems ir jų kunigystės įpėdiniams juos aukoti”.

Visas dėmesys skiriamas tose šventosiose Mišiose iškiliai minimiems slėpiniams: Eucharistijos ir kunigystės įsteigimui, taip pat Viešpaties duotam broliškos artimo meilės įsakymui.

Giedant himną „Garbė Dievui aukštybėse”, jei yra toks vietos paprotys, skambinama varpais; pabaigus himną, varpai nutyla iki Velykų vigilijos. Groti vargonais ar kitais instrumentais šiuo laikotarpiu leidžiama tiktai giedojimui palaikyti.

Šią dieną pagal tradiciją atliekamas kojų plovimas dvylikai tikinčiųjų, žymi Kristaus, kuris atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti”, tarnystę ir meilę. Vyskupas ir kunigai, mazgojantys kojas savo tikintieisiems, šitaip paaiškina jų pačių buvimo Bažnyčioje tikslą – tarnavimą Kristaus pavyzdžiu.

Vargšams skirtos aukos, ypač surinktos gavėnios metu kaip atgailos vaisiai ir šios liturgijos metu surinktos aukos, gali būti nešamos atnašų procesijoje. Mūsų pamėgtas ir dažnai giedamas himnas Ubi caritas est vera, yra skirtas būtent šių Mišių atnašavimui.

Po Komunijos maldos procesija, kurioje priekyje nešamas kryžius, už jo nešamos degančios žvakės ir smilkoma, Švenčiausiasis Sakramentas nešamas per Bažnyčią į specialiai tam parengtą jo saugojimo vietą, giedant vieną iškiliausių eucharistinių himnų „Kūno paslaptį šlovingą” (Pange lingua).

Po Viešpaties vakarienės Mišių tikintieji kviečiami tam tikrą nakties dalį praleisti bažnyčioje adoruojant iškilmingai laikomą Švenčiausiąjį Sakramentą. Pagal aplinkybes eucharistinės adoracijos metu galima skaityti kokią nors Evangelijos pagal Joną dalį (ypač 13–17 skyrius).

Nuo vidurnakčio adoracija vyksta be išorinio iškilmingumo, nes prasidėjo Viešpaties kančios diena.

Tekstas parengtas pagal Benardinai.lt esantį kun. Artūro Kazlausko straipsnį „Didysis Ketvirtadienis: gavėnios slenkstis Velykų link“.

Šv. Mišios mūsų bažnyčioje 18 val.

 

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienio iškilmės – palaiminamos palmių ir alyvų šakos, einama iškilminga procesija ir aukojamos Šv. Mišios, kurios įvesdina į Didžiąją Kristaus Kančios Savaitę.

Mums gyventi, reiškia sekti Kristų ir tai labai aiškiai sako Verbų sekmadienio liturgija. Kas seka Kristų, tas kopia į žmogiškumo aukštumas. Aišku, žmogus gali rinktis ir lengvą, aukštyn nevedantį kelią, kuriuo einant nereikia vargti. Žmogus gali ir nusileisti žemyn, į vulgarumą; gali prasmegti melo ir nesąžiningumo pelkėje. Bet jei mes sekame Jėzų, jei einame tuo keliu, kuriuo jis mus veda, mes kopiame aukštyn – į tiesos gyvenimą, į drąsą, kuri nebijo vyraujančių nuomonių, į ištvermę, reikalingą tam, kad sugebėtume visada padėti kitam žmogui. Kristus mus veda į meilės viršūnę, veda pas Dievą.
Tad viską kas lig šiol pasakyta galima šitaip trumpai pakartoti: norint sekti Kristų pirmiausia reikia trokšti žmogiškumo pilnatvės; reikia eiti kartu su kitais kopiančiais aukštyn, tai yra eiti kartu su Bažnyčia; reikia klausytis Kristaus žodžių ir pagal juos gyventi su tikėjimu, meile ir viltimi. Šitaip mes esame į amžinąją Jeruzalę keliaujantys piligrimai, o kartu, tam tikra prasme jau esame tenai, Dievo šventųjų bendrijoje.

Šv. Mišios bus aukojamos 9.00, 11.00 ir 18.00 val.
Per kiekvienas Šv. Mišias bus šventinamos verbos.
Iškilmingas verbų pašventinimas ir procesija prieš 9.00 val. Šv. Mišias.

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

,,Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1,47)

Šių metų kovo 15 dieną Panevėžio vyskupijos katechetikos centre vyko 4 klasių mokiniams nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ I etapas, kurį organizuoja Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centras ir Lietuvos katechetikos centras. Viktorinoje dalyvavo kelios komandos iš įvairių Panevėžio vyskupijos mokyklų.

Į Panevėžį atvyko ir Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos mokinių komanda lydima mokytojos Astos Striogienės. Keliaudami moksleiviai užsuko į Troškūnų Švč. Trejybės Bažnyčią. Jie aplankė įžymųjį stebuklais garsėjantį Troškūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslą.  Ketvirtokai Blekaitytė Rasa, Juzėnaitė Tėja, Kontrimavičius Karolis, Martinkėnas Einoras sėkmingai atliko viktorinos užduotis, sukūrė minčių žemėlapį apie stebuklingą Dievo motinos atvaizdą Troškūnuose ir tapo viktorinos I etapo nugalėtojais. Komanda užėmė pirmą vietą. Moksleiviai dalyvaus sekančiame viktorinos etape.

 

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnios metu

 

PENKTADIENIAIS – prieš vakaro Šv. Mišias (17.30 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

SEKMADIENIAIS – po Sumos Šv. Mišių (9.00 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

Vakaro šv. Mišių metu giedame „Graudžiuosius verksmus“, kuriais apmąstome Jėzaus kančią. Po šv. Mišių eucharistinė procesija.

 

Kalendorius

Kovo 3 d. (Šeštadienis) – Šv. Kazimieras. Lietuvos ir Panevėžio vyskupijos globėjas (šventė atkelta iš sekmadienio).

Kovo 3-4 d. (Šeštadienis-sekmadienis)Šv. Kazimiero atlaidai mūsų parapijoje.

  • Šeštadienį 15.00 kun. A. Valkausko katechezė, šlovinimas, 17.00 šv. Mišios, o po jų užtarimo malda.
  • Sekmadienį šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Dabužiuose 13.00 val.
  • Miesto ligoninėje 14.00 val.

Kovo 11 d. (Sekmadienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Kovo 18 d. (Sekmadienis) – Gavėnios rekolekcijos.

  • Šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Rekolekcijų vedėjas kun. V. Veilentas.

Kovo 19 d. (Pirmadienis) – Šv. Juozapas.

Kovo 25 d. (Sekmadienis) – Viešpaties Kančios – Verbų sekmadienis.

 

Palaimintos Gavėnios Visiems

Šv. Kazimiero šventė

Šv. Kazimiero šventė

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį atsigręžėme į  Šv. Kazimiero gyvenimą. Juk šis šventasis – krikščioniškų vertybių puoselėtojas: tikėjimas, malda, rūpestis vargšais, ištikimybė, skaistumas, saikas – ypatingai svarbūs dalykai ir šiais išmaniaisiais laikais.

Tad kovo 2 dieną susitikome Anykščių rajono mokyklų renginyje, skirtame paminėti vienintelį Lietuvos šventąjį. Renginys vyko parapijos salėje. Būrin susibėgo visos mūsų miesto mokyklos ir prisijungė troškūniečiai. Komandos dalyvavo protmūšyje (ačiū trečiokams gimnazistams Vainiui ir Šarūnui už puikiai paruoštą pristatymą), kūrėme Šv. Kazimiero laišką Lietuvos 100-čiui. Po to draugiškai vaišinomės arbata, sultimis ir skanumynais.

Kovo 3 dieną vykome į Panevėžį kartu su vyskupijos jaunimu  paminėti šventąjį Kazimierą. Mus nudžiugino ypatingas italo Luko liudijimas, o po pietų teatro grupė „IMPRO 241“ vėl privertė verkti iš juoko… Puikų renginį užbaigėme šv. Mišiomis Panevėžio katedroje.

Tokį gražų Šv. Kazimiero paminėjimą jaunimas užbaigė kovo 4 dieną, po šventųjų mišių tikintiesiems padalindami atvirukus, kuriuos nupiešė per dailės, etikos ir tikybos pamokas.

Daiva

 

Užtvirtinta!

Užtvirtinta!

Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi reikėtų ją pasūdyti? Ji niekam netinka ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. ( Mt 5,13-14)

Šį šeštadienį vasario 24 dieną  Anykščių dekanate vyko sutvirtinimo sakramentui besiruošiančių jaunuolių susitikimo diena ,,Užtvirtink“. Jau nuo ryto Panevėžio vyskupijos jaunimo centro savanoriai kartu su direktore Monika Žydeliūnaite sugužėjo į Anykščių parapijos namus. Čia gausiai susirinko jaunuoliai besiruošiantys sutvirtinimo sakramentui , Anykščių Šv. Mato parapijos kunigai ir katechetės. Netrukus prasidėjo išmanus proto mūšis, kurį organizavo ir kuriam vadovavo Monika. Vaikinams ir merginoms teko pasukti galvas ir pasitikrinti savo įgytas  žinias apie  Sutvirtinimo sakramentą. Nugalėtojai buvo apdovanoti saldžiaisiais prizais. Savanoris Justas gyvai paliudijo apie savo gyvenimo patirtį, pasidalino džiaugsmingais išgyvenimais. Vėliau 12 val. Šv. Mato evangelisto bažnyčioje vyko Šv. Mišios, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas. Po pietų susitikimo dienos dalyviai betarpiškai bendravo su Panevėžio vyskupu. Gyvai apie savo gyvenimą liudijo ir dalyvė Justė. Susitikimo pabaigoje visus dalyvius džiugino, judino, žadino improvizacijų trupės ,,IMPRO 241“ pasirodymas.

Susitikimo diena baigėsi kvietimu ir raginimu jaunuolių būti Jėzaus sekėjais: ,,Būk pasaulio šviesa, būk žemės druska“.

Asta

Dvasinių pratybų vaisiai

Dvasinių pratybų vaisiai

Vasario 21 d., 10 parapijiečių sėkmingai užbaigė 15 savaičių trukusias Ignaco Lajolos lengvąsias dvasines pratybas. Kiekvieną trečiadienį į parapijos namus susirinkę pratybų dalyviai dalinosi mintimis po kiekvieną savaitės dieną skaitomų šv. Rašto ištraukų. Pratybų esmė – apmąstyti šv. Rašto ištrauką, kuo giliau įsigyvenant į jos tikrąją reikšmę savo kasdieninėje patirtyje, savo gyvenimą grįsti Biblijos išmintimi, ugdytis poreikį nuolat skaityti šv. Raštą. Po pasidalinimo savo mintimis pratybų dalyviai atsiliepdavo į kitų išsakytus pastebėjimus, juos apibendrindami, o neretai interpretuodami savaip. Užsiėmimų pabaigoje visų išsakytas mintis galutinai apibendrindavo pratybų dvasinis palydėtojas vikaras kun. Mindaugas Šakinis. Idėja rengti tokias dvasines pratybas kilo mūsų parapijos Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narėms – gyd. Ritai Laurinaitienei ir Ramutei Sargūnienei, – kurios šias pratybas yra jau kartą lankiusios Vilniuje. Kaip ir dera tikriems kursų absolventams, visiems dalyviams kunigas-vikaras įteikė pažymėjimus. Pratybas baigusieji džiaugėsi atradę bendraminčių, galėję giliau pažinti šv. Rašto ištraukų prasmę, o svarbiausia, praturtėję dvasiškai. Paskutinį susitikimą nutarta surengti Pasvalyje, kur pratybų dalyviai aplankys jau beveik pusmetį ten  besidarbuojantį buvusį mūsų parapijos vikarą kun. Nerijų Papirtį, ir pasidalins savo patyrimais iš pratybų.

 

Jaunimo ALFA savaitgalis

Jaunimo ALFA savaitgalis

Nuvilnijus, nuaidėjus, nuskambėjus Valstybės 100 – mečio akordams, gera kviesti vėl susiburti pirmokus gimnazistus.

Vasario 24 dieną, 9 val. 30 min., besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui esate laukiami Anykščių parapijos salėje. Susitiksime su Panevėžio vyskupijos jaunimo centro atstovais ir Vyskupu: mūsų laukia ne tik malda kartu su Vyskupu, bet ir daug staigmenų, netikėtumų, žaidimų…

O kad mokame atsakingai, susikaupę, linksmai, turiningai, draugiškai leisti laiką kartu – mums liudija žiemos ALFA grupės savaitgalio stovykla Kupiškio parapijos namuose. Žaidimai, bendra malda, filmas, pokalbiai, maistas, kūrybiškumas, susikaupimas, plepėjimai naktį, pasivaikščiojimas po miestelį ir čiuožykla ant ežero kartu su kunigu Mindaugu … tai potyriai, kurie nuspalvina pasaulį ir augina mus didesnius, tvirtesnius, tikresnius.

Ačiū pparapijos klebonui Petrui Baniuliui už finansinę pagalbą. Ačiū parapijos vikarui Mindaugui Šakiniui, kad ne tik mus stovykloje aplankė ir mokė, bet ir daug lauktuvių atvežė. Ačiū tikybos mokytojai Astai Striogienei,  savanoriams skautams ir ALFA grupės nariams už puikiai organizuotą laisvalaikio veiklą, pagalbą visur ir visada. AČIŪ.

Nuotraukose neįmanoma perteikti džiugesio ir tikrumo, kurį patyrėm stovykloje, bet juk taip smagu prisimint – 2018 m. sausio 19, 20, 21 d.d.

 

Bažnyčia jau šildoma!

Bažnyčia jau šildoma!

Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčioje, siekiant išsaugoti jos unikalumą, užtikrinti tinkamas sąlygas maldininkams ir turistams bei sakraliniame kultūros paveldo objekte esančioms kultūros vertybėms, įvykdytas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamas projektas – „Geoterminės energijos šaltinių įdiegimas Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčioje“.

Projekto metu bažnyčioje įrengta aplinkai palanki technologija – geoterminio šildymo sistema, suteiks galimybę panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius bei ženkliai sumažinti oro taršą.

 

Kas yra Grabnyčių šventė?

Kas yra Grabnyčių šventė?

Pasibaigus Mozės įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, ­ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus“. (Lk 2, 22-24)

 

Ką iš tiesų reiškia Grabnyčios?

 

Kristaus Paaukojimo šventė grąžina mus į tą laiką, kai vykdydami žydų įstatymą, praėjus keturiasdešimčiai dienų po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija atnešė jį kaip savo pirmagimį sūnų paaukoti Dievui šventykloje. Dievas, tapęs žmogumi, paklūsta žmogiškiems įstatymams nuo pat savo gyvenimo žemėje pradžios.

 

Ši auka – kūdikio Jėzaus paaukojimas šventykloje – vėliau tobulai išsiskleidžia Viešpaties kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpinyje, todėl praėjus keturiasdešimčiai dienų po Kalėdų – Jėzaus gimimo šventės – Bažnyčia švenčia Kristaus Paaukojimo slėpinį, kuriame nujaučiame ir Didžiojo Penktadienio skausmą, ir Velykų džiaugsmą.

 

Ši šventė taip pat pratęsia Kristaus Šviesos slėpinio kontempliaciją, kurią išgyvename per Kalėdas ir Viešpaties Apsireiškimo šventę (Tris Karalius). Šią dieną yra šventinamos žvakės, kurios krikščionims simbolizuoja Kristų, Jo pergalę prieš mirtį ir visas tamsiąsias jėgas.

 

Minėdami Kristaus Paaukojimą šventykloje, mes švenčiame ir Dievui pašvęsto gyvenimo slėpinį – pasišventimą Kristaus, Mergelės Marijos ir kiekvieno, savo gyvenimą paaukojusio Jėzui, kad ateitų Dievo Karalystė.

 

Nuo 1997 m. per Grabnyčias yra švenčiama ir Dievui Pašvęsto Gyvenimo diena. Tokiu būdu Bažnyčia dėkoja Dievui už pašvęsto gyvenimo dovaną, pripažįsta jo vertę ir svarbą visos Dievo tautos akivaizdoje ir suteikia progą patiems pašvęstiesiems, t.y. vienuolijų ir kitų pašvęstojo gyvenimo institutų nariams, drauge dėkoti Dievui už nuostabius darbus, kuriuos Jis nuveikė kiekvieno gyvenime bei dar kartą atnaujinti savąjį „taip“.

 

X