Kategorija – Bendruomenė

Didysis Šeštadienis

Didysis Šeštadienis

Didysis šeštadienis skirtas paminėti Viešpaties kapo tylą, paslaptingą perėjimą iš mirties į prisikėlimą.

Didįjį šeštadienį krikščionių bendruomenė nešvenčia Eucharistijos, nėra nei Mišių, nei Komunijos. Kodėl nešvenčiama Eucharistija? Tai atspindi tikrąją Didžiojo šeštadienio reikšmę: Bažnyčia išgyvena didžios tuštumos jausmą, tačiau tai nėra nebuvimo tuštuma, o laukimo, ir netrukus ji prisipildys prisikėlusio Viešpaties artumo. Laukdami ir melsdamiesi liudijame ir savo viltį bei tikėjimą prisikėlimu ir antruoju Viešpaties atėjimu.

 Velyknakčio budėjimas

Velyknakčio budėjimo liturgiją sudaro keturios dalys:

Per Šviesos, arba Žiburių, liturgiją bažnyčios šventoriuje uždegama ir šventinama ugnis, nuo kurios šventinama Velykų žvakė, o jos šviesa perduodama žmonių žvakelėms. Šventindamas Velykų žvakę, celebrantas įbeda penkis kryžiaus formos smilkalų grūdus, simbolizuojančius penkias Jėzaus žaizdas. Velykų žvakė simbolizuoja prisikėlusį Kristų, Pasaulio šviesą.

Žodžio liturgijos metu Biblijos skaitiniai pasakoja apie Dievo meilę, skaitomos ištraukos pradedant pasaulio sukūrimu, pažadais, Sandora ir baigiant Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, naująja Sandora.

Per Krikšto liturgiją Kristaus šviesa nušvies katechumenų, kurie pasiruošė krikštui, gyvenimus. Celebrantas, panardindamas Velykų žvakę į vandenį, jį pašventina. Krikštijami katechumenai, o bendruomenė atnaujina Krikšto pažadus.

Eucharistijos liturgija – tai Velyknakčio ašis. Susitikdami Komunijoje su Prisikėlusiuoju tampame Jo pergalės prieš mirtį ir blogį dalyviais, Kristus triumfuoja, nugalėjęs mirtį, o mes, džiaugdamiesi Jo pergale, tampame naujais kūriniais, Kristaus Velykos yra ir mūsų Velykos, Bažnyčios Velykos. Kartu su Kristumi ir mes prisikeliame naujam vilties gyvenimui.

Krikščionių tikėjimas ir viltis gimsta Velykų slėpinyje, nes Jėzaus mirtis ir prisikėlimas suteikia mums gilesnį įvykių supratimą ir leidžia pamatyti Dievo meilę bei perkeičiančią jo jėgą ir ten, kur kiti randa tik neviltį ir nusiminimą.

Nušviesti Prisikėlusiojo šviesos, parnešime ją į savo šeimas ir pasidalysime džiaugsmu ir viltimi, kad su Jėzumi įmanoma nugalėti egoizmą, smurtą, mirtį, kad kiekvieno žmogaus kentėjime yra gyvybės ir pilnatvės viltis, kad mirtyje paslėpta pergalė, kuri kaip kviečio grūdas, krentantis į žemę, ir miršta, kad atneštų gausų derlių.

 Pagal Bernardinai.lt

20.00 val. vyks iškilmingos Velyknakčio pamaldos. Pamaldose bus šventinama ugnis ir vanduo. Ugnies pašventinimui ir krikšto pažadų atnaujinimui atsineškite žvakes.

Didysis Penktadienis

Didysis Penktadienis

Prasmė.

Didįjį penktadienį prisimename Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas. Šiandien mintimis sustojame ties kryžiumi ir Viešpaties kentėjimais; ne siekdami susigraudinti, tačiau norėdami prisiminti Jo meilę, kuria mus mylėjo iki paskutinio kraujo lašo, kad gautų atleidimą už mūsų nuodėmes.

Didįjį penktadienį nešvenčiama Eucharistija; liturgija, skirta Viešpaties Kančios minėjimui, paprasta ir tyli, jos metu klausome Viešpaties Kančios istorijos, lydimos kitų Biblijos skaitinių, padedančių suprasti nesibaigiančią Jėzaus meilę mums.

Baigiant Kryžiaus pagerbimą, patarnautojai paruošia altorių komunijai. Eucharistija, kuri bus padalijama Komunijoje, yra atnešama iš altoriaus, kur buvo padėta po Didžiojo ketvirtadienio iškilmių.

Šios dienos šventimas baigiasi šv. Komunijos padalijimu – taip kiekvienam suteikiama galimybė asmeniškai vienytis su Viešpačiu, kuris savo mirtimi suteikė mums gyvybę.

Kryžius lieka išstatytas tikinčiųjų garbinimui; tyloje ir rimtyje įsižiebia prisikėlimo viltis.

 Kaip gyventi šį laiką?

Apmąstome Viešpaties kančią ir mirtį. Šiandien pasistenkime atverti širdis ir priimti Dievo gailestingą meilę, kai Jis, mėgindamas užjausti mus mūsų varguose, atsiuntė mylimą Sūnų, kad išlaisvintų mus iš nuodėmių, žaizdų ir kentėjimų.

Viešpaties mirties apmąstymas padeda mums nelikti abejingiems artimo kentėjimui, kuriame tęsiasi Jėzaus Kančia. Prašome malonės būti jautriems kitų kančiai ir pažvelgti į kitus kenčiančius meilės akimis, padėti jiems ir užjausti.

Viešpaties mirtis gali sugriauti mūsų egoizmo sienas ir pakeisti mūsų akmenines širdis į kūniškas širdis, jautrias ir žmogiškas.

Patikėkime Nukryžiuotajam Viešpačiui savo artimųjų, draugų ir visos žmonijos bėdas, kentėjimus, nuodėmes: „Viešpatie, dėl skausmingos Tavo Kančios, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio.“

Dalyvavimas Kryžiaus kelyje nėra kokia eilinė procesija ar pasyvus religinio teatro pasirodymo stebėjimas. Leidęsi į Kryžiaus kelią, lydėkime Kristų savo malda, išgyvendami su dėkingumu ir meile Jo Kančią.

Kai garbiname Kristaus kryžių, prisiminkime, kad tai nėra vien paprasta lenta, kurią bučiuojame ir kuriai lenkiamės, tačiau tai atpirkimo kryžius, aplaistytas atpirkėjo krauju, priminimas mums, kad Jis dovanojo mums gyvenimą.

Priimdami Jėzų komunijoje dėkokime už Jo meilę ir junkime savo kentėjimus su Jo. Prašykime, kad mūsų širdis Dievas pripildytų meilės, kuria per mus Jis galėtų dovanoti gyvenimą visiems sutiktiesiems kelyje.

Parengta pagal www.bernardinai.lt

 

18.00 val. Kristaus Kančios pamaldos, kurios susideda iš keturių dalių: Žodžio liturgijos, Kryžiaus pagerbimo, Komunijos ir procesijos į Kristaus kapą.

Po pamaldų šventoriuje bus einamas Kryžiaus Kelias.

Didysis Ketvirtadienis

Didysis Ketvirtadienis

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Tarsi iš anksto leis paragauti vaisių, kuriuos subrandins vėlesni įvykiai Golgotoje.

Paskutinės gavėnios dienos liturgija

Vyskupo su savo presbiteratu – kunigais – koncelebruojamose Krizmos Mišiose, kuriose parengiama šventoji Krizma ir palaiminami Katechumenų (kandidatų į krikščionis) ir Ligonių aliejai, išreiškiama kunigų bendrystė su savo vyskupu vienintelėje Kristaus kunigystėje ir tarnystėje.

Kunigai su vyskupu susirenka į šias Mišias iš įvairių vyskupijos vietų, parodydami, jog yra vyskupo liudytojai ir bendradarbiai paruošiant Krizmą, panašiai kaip yra jo pagalbininkai ir patarėjai kasdienos tarnystėje. Kadangi vakare švenčiamose Viešpaties Vakarienės Mišiose bus atmenamas ir Kunigystės įsteigimas, tarnaujančiosios kunigystės dalyviai atnaujina savo bandrystę su Vyskupu ir įšventinimu prisiimtąsias tarnystes. Drauge šioje iškilmėje yra kviečiama dalyvauti visa tikinčioji liaudis ir vienytis su savo ganytojais Komunija.

Viešpaties vakarienės mišių liturgija – Didžiojo Velykų tridienio pradžia

„Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių šventimu Bažnyčia pradeda Velykų tridienį ir primena Paskutinę vakarienę, kurios metu Viešpats Jėzus, tą naktį, kai buvo išduotas, parodydamas meilę saviesiems pasaulyje, paaukojo Dievui Tėvui savo kūną ir kraują duonos ir vyno pavidalais ir davė juos apaštalams priimti, taip pat įsakė jiems ir jų kunigystės įpėdiniams juos aukoti”.

Visas dėmesys skiriamas tose šventosiose Mišiose iškiliai minimiems slėpiniams: Eucharistijos ir kunigystės įsteigimui, taip pat Viešpaties duotam broliškos artimo meilės įsakymui.

Giedant himną „Garbė Dievui aukštybėse”, jei yra toks vietos paprotys, skambinama varpais; pabaigus himną, varpai nutyla iki Velykų vigilijos. Groti vargonais ar kitais instrumentais šiuo laikotarpiu leidžiama tiktai giedojimui palaikyti.

Šią dieną pagal tradiciją atliekamas kojų plovimas dvylikai tikinčiųjų, žymi Kristaus, kuris atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti”, tarnystę ir meilę. Vyskupas ir kunigai, mazgojantys kojas savo tikintieisiems, šitaip paaiškina jų pačių buvimo Bažnyčioje tikslą – tarnavimą Kristaus pavyzdžiu.

Vargšams skirtos aukos, ypač surinktos gavėnios metu kaip atgailos vaisiai ir šios liturgijos metu surinktos aukos, gali būti nešamos atnašų procesijoje. Mūsų pamėgtas ir dažnai giedamas himnas Ubi caritas est vera, yra skirtas būtent šių Mišių atnašavimui.

Po Komunijos maldos procesija, kurioje priekyje nešamas kryžius, už jo nešamos degančios žvakės ir smilkoma, Švenčiausiasis Sakramentas nešamas per Bažnyčią į specialiai tam parengtą jo saugojimo vietą, giedant vieną iškiliausių eucharistinių himnų „Kūno paslaptį šlovingą” (Pange lingua).

Po Viešpaties vakarienės Mišių tikintieji kviečiami tam tikrą nakties dalį praleisti bažnyčioje adoruojant iškilmingai laikomą Švenčiausiąjį Sakramentą. Pagal aplinkybes eucharistinės adoracijos metu galima skaityti kokią nors Evangelijos pagal Joną dalį (ypač 13–17 skyrius).

Nuo vidurnakčio adoracija vyksta be išorinio iškilmingumo, nes prasidėjo Viešpaties kančios diena.

Tekstas parengtas pagal Benardinai.lt esantį kun. Artūro Kazlausko straipsnį „Didysis Ketvirtadienis: gavėnios slenkstis Velykų link“.

Šv. Mišios mūsų bažnyčioje 18 val.

 

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienio iškilmės – palaiminamos palmių ir alyvų šakos, einama iškilminga procesija ir aukojamos Šv. Mišios, kurios įvesdina į Didžiąją Kristaus Kančios Savaitę.

Mums gyventi, reiškia sekti Kristų ir tai labai aiškiai sako Verbų sekmadienio liturgija. Kas seka Kristų, tas kopia į žmogiškumo aukštumas. Aišku, žmogus gali rinktis ir lengvą, aukštyn nevedantį kelią, kuriuo einant nereikia vargti. Žmogus gali ir nusileisti žemyn, į vulgarumą; gali prasmegti melo ir nesąžiningumo pelkėje. Bet jei mes sekame Jėzų, jei einame tuo keliu, kuriuo jis mus veda, mes kopiame aukštyn – į tiesos gyvenimą, į drąsą, kuri nebijo vyraujančių nuomonių, į ištvermę, reikalingą tam, kad sugebėtume visada padėti kitam žmogui. Kristus mus veda į meilės viršūnę, veda pas Dievą.
Tad viską kas lig šiol pasakyta galima šitaip trumpai pakartoti: norint sekti Kristų pirmiausia reikia trokšti žmogiškumo pilnatvės; reikia eiti kartu su kitais kopiančiais aukštyn, tai yra eiti kartu su Bažnyčia; reikia klausytis Kristaus žodžių ir pagal juos gyventi su tikėjimu, meile ir viltimi. Šitaip mes esame į amžinąją Jeruzalę keliaujantys piligrimai, o kartu, tam tikra prasme jau esame tenai, Dievo šventųjų bendrijoje.

Šv. Mišios bus aukojamos 9.00, 11.00 ir 18.00 val.
Per kiekvienas Šv. Mišias bus šventinamos verbos.
Iškilmingas verbų pašventinimas ir procesija prieš 9.00 val. Šv. Mišias.

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

Nacionalinė viktorina ,,Esu katalikas“

,,Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1,47)

Šių metų kovo 15 dieną Panevėžio vyskupijos katechetikos centre vyko 4 klasių mokiniams nacionalinės viktorinos ,,Esu katalikas“ I etapas, kurį organizuoja Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centras ir Lietuvos katechetikos centras. Viktorinoje dalyvavo kelios komandos iš įvairių Panevėžio vyskupijos mokyklų.

Į Panevėžį atvyko ir Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos mokinių komanda lydima mokytojos Astos Striogienės. Keliaudami moksleiviai užsuko į Troškūnų Švč. Trejybės Bažnyčią. Jie aplankė įžymųjį stebuklais garsėjantį Troškūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslą.  Ketvirtokai Blekaitytė Rasa, Juzėnaitė Tėja, Kontrimavičius Karolis, Martinkėnas Einoras sėkmingai atliko viktorinos užduotis, sukūrė minčių žemėlapį apie stebuklingą Dievo motinos atvaizdą Troškūnuose ir tapo viktorinos I etapo nugalėtojais. Komanda užėmė pirmą vietą. Moksleiviai dalyvaus sekančiame viktorinos etape.

 

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnia mūsų parapijoje

Gavėnios metu

 

PENKTADIENIAIS – prieš vakaro Šv. Mišias (17.30 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

SEKMADIENIAIS – po Sumos Šv. Mišių (9.00 val.) Bažnyčioje apmąstome Kryžiaus Kelio stotis.

Vakaro šv. Mišių metu giedame „Graudžiuosius verksmus“, kuriais apmąstome Jėzaus kančią. Po šv. Mišių eucharistinė procesija.

 

Kalendorius

Kovo 3 d. (Šeštadienis) – Šv. Kazimieras. Lietuvos ir Panevėžio vyskupijos globėjas (šventė atkelta iš sekmadienio).

Kovo 3-4 d. (Šeštadienis-sekmadienis)Šv. Kazimiero atlaidai mūsų parapijoje.

  • Šeštadienį 15.00 kun. A. Valkausko katechezė, šlovinimas, 17.00 šv. Mišios, o po jų užtarimo malda.
  • Sekmadienį šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Dabužiuose 13.00 val.
  • Miesto ligoninėje 14.00 val.

Kovo 11 d. (Sekmadienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Kovo 18 d. (Sekmadienis) – Gavėnios rekolekcijos.

  • Šv. Mišios 9.00, 11.00 ir 18.00 valandomis.
  • Rekolekcijų vedėjas kun. V. Veilentas.

Kovo 19 d. (Pirmadienis) – Šv. Juozapas.

Kovo 25 d. (Sekmadienis) – Viešpaties Kančios – Verbų sekmadienis.

 

Palaimintos Gavėnios Visiems

Šv. Kazimiero šventė

Šv. Kazimiero šventė

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį atsigręžėme į  Šv. Kazimiero gyvenimą. Juk šis šventasis – krikščioniškų vertybių puoselėtojas: tikėjimas, malda, rūpestis vargšais, ištikimybė, skaistumas, saikas – ypatingai svarbūs dalykai ir šiais išmaniaisiais laikais.

Tad kovo 2 dieną susitikome Anykščių rajono mokyklų renginyje, skirtame paminėti vienintelį Lietuvos šventąjį. Renginys vyko parapijos salėje. Būrin susibėgo visos mūsų miesto mokyklos ir prisijungė troškūniečiai. Komandos dalyvavo protmūšyje (ačiū trečiokams gimnazistams Vainiui ir Šarūnui už puikiai paruoštą pristatymą), kūrėme Šv. Kazimiero laišką Lietuvos 100-čiui. Po to draugiškai vaišinomės arbata, sultimis ir skanumynais.

Kovo 3 dieną vykome į Panevėžį kartu su vyskupijos jaunimu  paminėti šventąjį Kazimierą. Mus nudžiugino ypatingas italo Luko liudijimas, o po pietų teatro grupė „IMPRO 241“ vėl privertė verkti iš juoko… Puikų renginį užbaigėme šv. Mišiomis Panevėžio katedroje.

Tokį gražų Šv. Kazimiero paminėjimą jaunimas užbaigė kovo 4 dieną, po šventųjų mišių tikintiesiems padalindami atvirukus, kuriuos nupiešė per dailės, etikos ir tikybos pamokas.

Daiva

 

Užtvirtinta!

Užtvirtinta!

Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi reikėtų ją pasūdyti? Ji niekam netinka ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. ( Mt 5,13-14)

Šį šeštadienį vasario 24 dieną  Anykščių dekanate vyko sutvirtinimo sakramentui besiruošiančių jaunuolių susitikimo diena ,,Užtvirtink“. Jau nuo ryto Panevėžio vyskupijos jaunimo centro savanoriai kartu su direktore Monika Žydeliūnaite sugužėjo į Anykščių parapijos namus. Čia gausiai susirinko jaunuoliai besiruošiantys sutvirtinimo sakramentui , Anykščių Šv. Mato parapijos kunigai ir katechetės. Netrukus prasidėjo išmanus proto mūšis, kurį organizavo ir kuriam vadovavo Monika. Vaikinams ir merginoms teko pasukti galvas ir pasitikrinti savo įgytas  žinias apie  Sutvirtinimo sakramentą. Nugalėtojai buvo apdovanoti saldžiaisiais prizais. Savanoris Justas gyvai paliudijo apie savo gyvenimo patirtį, pasidalino džiaugsmingais išgyvenimais. Vėliau 12 val. Šv. Mato evangelisto bažnyčioje vyko Šv. Mišios, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas. Po pietų susitikimo dienos dalyviai betarpiškai bendravo su Panevėžio vyskupu. Gyvai apie savo gyvenimą liudijo ir dalyvė Justė. Susitikimo pabaigoje visus dalyvius džiugino, judino, žadino improvizacijų trupės ,,IMPRO 241“ pasirodymas.

Susitikimo diena baigėsi kvietimu ir raginimu jaunuolių būti Jėzaus sekėjais: ,,Būk pasaulio šviesa, būk žemės druska“.

Asta

Dvasinių pratybų vaisiai

Dvasinių pratybų vaisiai

Vasario 21 d., 10 parapijiečių sėkmingai užbaigė 15 savaičių trukusias Ignaco Lajolos lengvąsias dvasines pratybas. Kiekvieną trečiadienį į parapijos namus susirinkę pratybų dalyviai dalinosi mintimis po kiekvieną savaitės dieną skaitomų šv. Rašto ištraukų. Pratybų esmė – apmąstyti šv. Rašto ištrauką, kuo giliau įsigyvenant į jos tikrąją reikšmę savo kasdieninėje patirtyje, savo gyvenimą grįsti Biblijos išmintimi, ugdytis poreikį nuolat skaityti šv. Raštą. Po pasidalinimo savo mintimis pratybų dalyviai atsiliepdavo į kitų išsakytus pastebėjimus, juos apibendrindami, o neretai interpretuodami savaip. Užsiėmimų pabaigoje visų išsakytas mintis galutinai apibendrindavo pratybų dvasinis palydėtojas vikaras kun. Mindaugas Šakinis. Idėja rengti tokias dvasines pratybas kilo mūsų parapijos Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narėms – gyd. Ritai Laurinaitienei ir Ramutei Sargūnienei, – kurios šias pratybas yra jau kartą lankiusios Vilniuje. Kaip ir dera tikriems kursų absolventams, visiems dalyviams kunigas-vikaras įteikė pažymėjimus. Pratybas baigusieji džiaugėsi atradę bendraminčių, galėję giliau pažinti šv. Rašto ištraukų prasmę, o svarbiausia, praturtėję dvasiškai. Paskutinį susitikimą nutarta surengti Pasvalyje, kur pratybų dalyviai aplankys jau beveik pusmetį ten  besidarbuojantį buvusį mūsų parapijos vikarą kun. Nerijų Papirtį, ir pasidalins savo patyrimais iš pratybų.

 

Jaunimo ALFA savaitgalis

Jaunimo ALFA savaitgalis

Nuvilnijus, nuaidėjus, nuskambėjus Valstybės 100 – mečio akordams, gera kviesti vėl susiburti pirmokus gimnazistus.

Vasario 24 dieną, 9 val. 30 min., besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui esate laukiami Anykščių parapijos salėje. Susitiksime su Panevėžio vyskupijos jaunimo centro atstovais ir Vyskupu: mūsų laukia ne tik malda kartu su Vyskupu, bet ir daug staigmenų, netikėtumų, žaidimų…

O kad mokame atsakingai, susikaupę, linksmai, turiningai, draugiškai leisti laiką kartu – mums liudija žiemos ALFA grupės savaitgalio stovykla Kupiškio parapijos namuose. Žaidimai, bendra malda, filmas, pokalbiai, maistas, kūrybiškumas, susikaupimas, plepėjimai naktį, pasivaikščiojimas po miestelį ir čiuožykla ant ežero kartu su kunigu Mindaugu … tai potyriai, kurie nuspalvina pasaulį ir augina mus didesnius, tvirtesnius, tikresnius.

Ačiū pparapijos klebonui Petrui Baniuliui už finansinę pagalbą. Ačiū parapijos vikarui Mindaugui Šakiniui, kad ne tik mus stovykloje aplankė ir mokė, bet ir daug lauktuvių atvežė. Ačiū tikybos mokytojai Astai Striogienei,  savanoriams skautams ir ALFA grupės nariams už puikiai organizuotą laisvalaikio veiklą, pagalbą visur ir visada. AČIŪ.

Nuotraukose neįmanoma perteikti džiugesio ir tikrumo, kurį patyrėm stovykloje, bet juk taip smagu prisimint – 2018 m. sausio 19, 20, 21 d.d.

 

X