Metai: 2018

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos SPALIO mėnesiui

 

Už misionierius ir visus krikščionis, kad su misijos džiaugsmu liudytų Evangeliją aplinkoje, kurioje kiekvienas gyvena ir dirba.

Naujosios evangelizacijos žvaigžde, melski už mus.

Įspūdžiai iš susitikimo su Pranciškumi

Įspūdžiai iš susitikimo su Pranciškumi

Rugsėjo 23-ji. Ankstyvas rytas. Piligrimų būrys išsiskirsto į autobusus. Laimingo kelio ir prasmingos maldos palinki klebonas Petras.

Kelionė neprailgo, nes mus lydėjo malda ir nusiteikimas nekasdieniškam įvykiui: dalyvauti popiežiaus Pranciškaus aukojamose šv. Mišiose, išgirsti Jo pamokantį, padrąsinantį žodį.

Mieste atvykusius pasitiko paslaugūs savanoriai, laukę svečių nuo 4 val. ryto.

8 valanda. Didžiulė aikštė Lietuvos upių tėvo Nemuno ir motulės Neries santakoje pilnutėlė žmonių. Skamba lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų kalba. Įsikuriame B1 sektoriuje. Altorius tolokai, arčiau kabo ekranas. Aiškiai girdime mus sveikinančių žodžius. Meldžiamės rožinį, bandome giedoti giesmes. Dangus pamažu giedrėja. Laukiame Popiežiaus.

Panyru į apmąstymus. Viešpatie, Tavo vietininkas Žemėje sukvietė mus į šį margą būrį. Džiaugiuosi, kad mūsų čia tiek daug, ne tik senukų, bet ir jaunų veidų. Bažnyčia gyva! Tikėjimas nemiršta!

Ačiū, Dievo sūnau, už atpirkimo auką. Netrukus ji bus pakartota ant šio netradicinio altoriaus po atviru dangumi Jo – mūsų mylimo popiežiaus Pranciškaus rankomis ir žodžiais. Žinau, jį slegia metai, jaunystėje persirgta sunki liga, bet Tu, Viešpatie, stiprini Tave mylintį tarną ir siunti kaip piligrimą į šias mažas Pabaltijo valstybėles, pas tikėjimą mylinčiuosius.

Mažytė mūsų Lietuva ir jos kaimynės. Išgyvenę tremtį, kankinimus, pažeminimus, mirtį. Šaldyti Sibiro taigoje, skandinti Laptevų jūroje, marinti badu, mirę nuo ligų, nepakeliamo darbo ir Tėvynės ilgesio…

Rodos jaučiu juos visus susirinkusius čia, kartu su mumis, gyvaisiais, padėkoti Tau, Kristau, už viltį ir maldą ten, Sibire, už atgautą laisvę, už išsaugotą tikėjimą, už Tavo suteiktą stiprybę sunkumuose ir šviesią viltį – mes išliksime čia, mes neišsivaikščiosime…

Pakylėjimas. Minia klaupiasi ir kartu su choru iš tūkstančių širdžių kyla į dangų „Garbė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Osana aukštybėse.“

Genovaitė R.

 

 

Esu labai laiminga, nes pro pat mane pravažiavo Šv. Tėvas Pranciškus, palaimino. Jaučiau Jo artumą. Šis įspūdis išliks visam gyvenimui.

Taip pat dėkoju gerajam Dievui už sutiktus gerus žmones, kurie man padėjo surasti savo sektorių, padėjo susirasti traukinį iš Vilniaus į Kauną. Dėkoju už Švč. Sakramento adoraciją belaukiant Šv. Tėvo Pranciškaus, Gyvųjų akmenų šlovinimą. Popiežiaus aukotų Šv. Mišių metu įsiminiau pamokslo žodžius, kad nebijotume sunkių darbų, pajutau, kad esu krikščionė ir kaip gera melstis su kitais tikinčiais.

Inga M.

 

Važiuojant į Kauną, į Šv. Mišias su popiežiumi Pranciškumi, norėjosi jį pamatyti kuo iš arčiau. Deja, mūsų sektorius B1 buvo labai didelis, mes pasirinkome ne pačią geriausią vietą ir popiežiaus praktiškai nematėme. Net abipus scenos esančius ekranus užstojo didesni žmonės. Pasisekė tiems, kurie ėjo į kitą sektorių prie išpažinties. Ten užtruko, išeiti nebeleido, bet pamatė pravažiuojantį Šv. Tėvą iš arti.

Bet buvo labai smagu pajusti bendrystę su žmonėmis iš visos Lietuvos. Visi buvo džiugūs, geranoriški, jautėsi dvasinis pakilimas. Rudeniškai saulei šviečiant neskubėjome skirstytis, grožėjomės Kauno senamiesčiu. Grįžtant autobuse dalinomės savo įspūdžiais.

Bronė T.

 

Nuvykus į Kauną, įspūdį padarė žmonių srautai, einantys susitikti su Šv. Tėvu. Tarp jų buvo ir su mažais vaikais. Popiežiaus vizitą priimu kaip Dievo dovaną man ir visai Lietuvai. Savo kalboje jis ragino nepamiršti savo šaknų, neužsisklęsti rūpesčiuose, bet atvira širdimi priimti siunčiamus išbandymus. Turime nuolankiai ir džiaugsmingai dalintis dovanomis ir geru žodžiu su kitais žmonėmis.

Adelė D.

Sekti mūsų Mokytoju ir Viešpačiu

Sekti mūsų Mokytoju ir Viešpačiu

XXIV Eilinis Sekmadienis, B eilinis laikas E2

Mk 8,27–35

Sekmadienio Evangelijoje girdime, kaip Jėzus, keliaudamas į Pilypo Cezarėją, klausia savo mokinių, kuo žmonės jį laiko. Atsakymų sulaukia įvairių: vieniems jis – Jonas Krikštytojas, kitiems – Elijas ar kuris nors kitas pranašas. Tuomet Jėzus kreipiasi tiesiai į savo mokinius: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras visų mokinių vardu atsako: „Tu esi Mesijas.“ Matydamas Petro tikėjimą, kuris visuomet yra Dievo suteikta malonė, Jėzus atvirai papasakoja mokiniams, koks likimas jo laukia Jeruzalėje: Žmogaus Sūnui teks daug kentėti, jis bus nužudytas, tačiau po trijų dienų prisikels. Tai išgirdęs Petras pasipiktina, nusiveda Jėzų į šalį ir ima jam priekaištauti. Kokia Jėzaus reakcija? Jėzus labai griežtai subara Petrą: „Eik šalin, šėtone!“

Jėzus mato, – sako popiežius Pranciškus, – kaip Petro, kitų apaštalų, taip pat ir mūsų viduje Tėvo suteiktai malonei trukdo piktojo gundymas. Mes esame gundomi nevykdyti Dievo valios. Pranešdamas apie laukiančią kančią ir mirtį Jėzus nori padėti savo sekėjams suprasti, kad Jis yra nuolankus ir tarnaujantis Mesijas. Jis yra nuolankus tarnas, klusnus Tėvo valiai. Dėl to, kreipdamasis į minią, Jėzus sako, kad visi, kurie seka Jo pavyzdžiu, irgi turi būti tarnai. „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.“

Sekti Jėzumi reiškia imti savo kryžių – kiekvienas jį turi – ir eiti paskui Jį. Pasak popiežiaus, tai nėra lengvas greitos sėkmės ir trumpalaikės šlovės kelias. Tai kelias, vedantis į tikrą laisvę, į išsivadavimą iš egoizmo ir nuodėmės. Reikia kategoriškai atmesti supasaulėjusią mąstyseną, kuri į gyvenimo centrą stato savąjį „aš“ ir savo interesus, nes ne to Jėzus nori iš mūsų! Jėzus sako, kad tas, kas pražudys savo gyvybę dėl Jo ir dėl Evangelijos, ją išsaugos, atgaus atnaujintą, pilnatvišką ir autentišką. Jėzus mums sako, kad sekimas juo veda į prisikėlimą, į nesibaigiantį gyvenimą su Dievu. Apsisprendimas sekti mūsų Mokytoju ir Viešpačiu, kuris tapo visų tarnu, reikalauja atidaus Jo žodžio klausymosi skaitant Evangeliją bei švenčiant sakramentus.

Mąstymo pabaigoje popiežius klausia: „Ar jaučiate troškimą sekti Jėzumi? Pagalvokite apie tai. Melskitės. Leiskite, kad Viešpats jums kalbėtų.“

Švenčiausioji Mergelė, kuri sekė Jėzų iki pat Kalvarijos, tepadeda mums apvalyti savo tikėjimą nuo netikrų Dievo atvaizdų, ištikimai sekti Kristumi ir laikytis jo Evangelijos.

 

Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugsėjo 13 d. Šv. Petro aikštėje popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.

Lietuvos vyskupų kreipimasis artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje

Lietuvos vyskupų kreipimasis artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje

Brangūs broliai ir seserys, gyvenantys Lietuvoje ir už jos ribų,

 

Lygiai prieš 25 metus visi tapome istorinio įvykio liudininkai – pirmą kartą Popiežius apsilankė Lietuvos žemėje. Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas tapo vienu didžiausių naujai atgimusios Lietuvos valstybės įvykių. Šiuo metu mūsų Tėvynė rengiasi istoriniam susitikimui. Su džiaugsmo virpuliu širdyje laukiame popiežiaus Pranciškaus ir rengiamės jo atvykimui. Tai bus ypatinga patirtis – pamatyti ir išgirsti Šventąjį Tėvą, kuris atvyksta aplankyti savo bendruomenės Baltijos šalyse. Katalikų Bažnyčios vadovas ketina susitikti ne tik su tikinčiaisiais, bet ir su visais geros valios žmonėmis, kuriems yra svarbios žmogiškosios vertybės, žmogaus prigimtinių teisių apsauga bei pagalba patiems vargingiausiems. Popiežiaus vizitas mūsų šalyje – labai svarbi tikėjimo ir vilties sustiprinimo proga bei demokratinės visuomenės pamatų tvirtinimas. Jau dabar, bet ypač paskutinėmis rugsėjo savaitėmis į Baltijos šalis nukryps tarptautinės bendruomenės dėmesys. Rugsėjo 23 d. iš Kauno Santakos parko į visą pasaulį bus transliuojamos šv. Mišios, kurias popiežius Pranciškus aukos kartu su Lietuvos ir iš užsienio atvykusiais vyskupais, kunigais ir susirinkusiais tikinčiaisiais. Įprastai sekmadienio vidurdienį popiežiaus kalbama Viešpaties angelo malda, po kurios jis kreipiasi į viso pasaulio tikinčiuosius, šį kartą sklis ne iš Apaštališkųjų rūmų lango Vatikane, bet iš Kauno.

 

Ką reiškia toks svarbus istorinis momentas Lietuvai? Pirmiausia – tai nuostabi Dievo dovana. Mūsų nedidelis kraštas, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, sulauks tokio svarbaus svečio atvykimo! Antra, mus visus pasieks šv. Petro įpėdinio žodis, kuris ilgiems metams taps kelrodžiu stiprinant mūsų tikėjimą ir pasitikėjimą maloninga Dievo apvaizda. Trečia, į visą pasaulį pasklis žinia apie mus ir mūsų kraštą. Tai suteiks galimybę daugeliui žmonių pasaulyje susipažinti su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis ir, be abejonės, padrąsins vis daugiau piligrimų ir turistų mus aplankyti.

 

Šiuo metu baigiama registracija į rugsėjo 22–23 d. renginius su Šventuoju Tėvu: į susitikimą su jaunimu Vilniuje šeštadienio vakare ir į šv. Mišias Kaune sekmadienio rytą. Ką daryti, jei nesuspėtume užsiregistruoti ar negautume kvietimo? Nenusiminkime! Galimybę pamatyti popiežių Pranciškų turėsime visi. Šventasis Tėvas, vykdamas papamobiliu Vilniaus ir Kauno gatvėmis, sveikins ir laimins visus, kurie išeis iš savo namų jo pasitikti. Brangieji, jei tik leidžia galimybės, kviečiame tomis dienomis nelikti vieniems namie prie televizijos ekranų, bet išeiti į gatves, kad būtumėte Popiežiaus pasveikinti ir palaiminti.

 

Popiežiaus atvykimas mums yra ypatinga bendrystės proga. Švęsdami Lietuvos atkurtos laisvės ir nepriklausomybės 100 metų jubiliejų dar kartą turime unikalią progą iš naujo pajusti Atgimimo sąjūdžio nuotaiką, tarsi vėl pasikartojantį Baltijos kelio vienybės momentą. Drąsinkime savo šeimos narius, kaimynus ir bendradarbius tapti istorinio įvykio dalyviais. Popiežiaus vizito šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ vėl naujai težadina tą jaudinančią patirtį, kai prieš 25 metus Lietuvoje priėmėme popiežių šv. Joną Paulių II. Kvieskime vieni kitus atvykti! Padovanokime sau ir savo artimiesiems tikėjimo įkvėpimo progą ir mūsų tautos vienybės džiaugsmą!

 

Atvykime susitikti su popiežiumi Pranciškumi!

 

Lietuvos vyskupai

2018 m. rugsėjo 4 d.

Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis

Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis

„Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“

XXII Eilinis Sekmadienis

Mk 7,1–8.14–15.21–23

Evangelijos pagal Morkų ištraukoje kalbama apie Jėzaus diskusiją su fariziejais ir Rašto aiškintojais. Diskutuojama apie „prosenių paprotį“, kurį Jėzus, remdamasis pranašu Izaiju, vadina „žmonių išgalvotais priesakais“. Pasak popiežiaus, jie niekada neturėtų būti keliami aukščiau „Dievo įsakymo“.

Komentuodamas Evangelijos ištrauką popiežius Pranciškus priminė, kad tradicinės normos, apie kurias čia kalbama, susijusios ne vien su Mozei apreikštais Dievo įsakymais. Tarp jų buvo ir daugybė įvairių smulkių taisyklių. Jos taikytos labai skrupulingai ir laikytos tikro religingumo išraiška. Todėl tas smulkmeniškas taisykles pažeidę Jėzaus mokiniai tuoj pat susilaukė priekaištų. Jėzaus atsakymas skamba kaip pranašystė: „Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių.“ Girdėdami šiuos žodžius, mes gėrimės savo Mokytoju. Girdime ir jaučiame, kad Jame glūdi tiesa ir jo išmintis vaduoja mus iš prietarų.

Tačiau dėmesio! – sako popiežius. Jėzus ir mus nori įspėti: negana išoriškai laikytis taisyklių, kad būtume geri krikščionys. Kaip tąkart fariziejams, taip ir mums gresia pavojus jaustis viską teisingai darantiems arba, dar blogiau, manyti, kad esame geresni už kitus vien dėl to, kad laikomės visų taisyklių, o tuo pat metu nemylime artimo, esame kietaširdžiai ir išdidūs. Nebūtų prasmės vien paraidžiui laikytis įsakymų, jei nesikeistų mūsų širdis, jei įsakymų laikymasis netaptų troškimu sutikti Dievą jo Žodyje, maldoje, jei nesiektume teisingumo ir taikos, nepadėtume vargstantiems ir persekiojamiems žmonėms.

Mes visi, gyvenantys savo bendruomenėse, parapijose, savo miestų rajonuose, puikiai suprantame, – sako Pranciškus, – kiek daug žalos Bažnyčiai padaro ir kaip papiktina žmonės, kurie skelbiasi esą geri katalikai, dažnai eina į bažnyčią, o kasdieniame gyvenime nesirūpina šeima, apkalba kitus. Jėzus tai smerkia, nes tokia laikysena priešinga krikščioniškam liudijimui.

Jėzus atkreipia mūsų dėmesį ir į gilesnius dalykus: „Nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina.“ Šitaip Jėzus pabrėžia vidaus, širdies pirmumą. Išoriniai dalykai nepadarys mūsų nei šventų, nei nešventų. Tik širdyje gimsta mūsų ketinimai, pasirinkimai, troškimas daryti viską dėl Dievo meilės. Išorinė laikysena yra to, kas nuspręsta širdyje, pasekmė. Gėrio ir blogio riba yra ne žmogaus išorėje, bet viduje. Galime paklausti: kur tavo širdis? Jėzus sako: „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.“ Kas yra mano lobis? Jėzus, Jo mokymas? Jei taip, vadinasi širdis gera. O jei mano lobis yra kas kita? Dėl to širdžiai visada reikia apsivalyti, atsiversti. Kitaip ir mūsų rankos bus nešvarios, ir mūsų lūpos negalės nuoširdžiai kalbėti apie meilę. Tik švarios lūpos gali tarti atleidimo žodžius. O tai įmanoma tik nuoširdžiai apvalius savo širdį.

 

Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugpjūčio 30 d. Petro aikštėje popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.

Maldos intencijos

Maldos intencijos

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos RUGSĖJO mėnesiui

 

Už popiežių Pranciškų ir visus ganytojus, kad Bažnyčiai, Lietuvai ir pasauliui skleistų Dievo pirmumo svarbą.

Apaštalų Karaliene, melski už mus.

Kas man yra Jėzus?

Kas man yra Jėzus?

Kas man yra Jėzus?

XXI Eilinis Sekmadienis

Jn 6, 60–69

Šiandien baigiame skaityti šeštąjį Evangelijos pagal Joną skyrių, kuriame Jėzus kalba apie Gyvybės duoną.

Jėzui baigiant kalbėti matome, kad žmonių entuziazmas blėsta išgirdus, jog Jis yra duona, nužengusi iš dangaus, ir duoda savo kūną kaip maistą, o kraują kaip gėrimą. Susirinkusiai miniai atrodo, kad šie žodžiai byloja apie pralaimėjimą ir nėra verti Mesijo. Kai kurie žmonės yra įsitikinę, jog Jėzus, jų lauktasis Mesijas, turi kalbėti ir elgtis taip, kad Jo misija iškart būtų sėkminga. Ir čia jie klysta: jie neteisingai suvokia Mesijo pašaukimą! Netgi mokiniams sunku suprasti Jėzaus žodžius. Jie sako: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“

Tačiau iš tiesų mokiniai gerai suprato Jėzaus kalbą, – sako popiežius Pranciškus. Jie taip gerai ją suprato, kad nenorėjo jos klausytis, nes ta kalba sukėlė mąstysenos krizę. Jėzaus žodžiai visada sukelia krizę, ypač pasaulio dvasios, supasaulėjimo akivaizdoje. Tačiau Jis pasiūlo ir raktą, padedantį įveikti sunkumus. Šį raktą sudaro trys elementai. Pirma – tai dieviškoji Jėzaus kilmė: Jėzus nužengė iš dangaus ir sugrįš „kur jis buvo pirmiau“. Antra – Jėzaus žodžius įmanoma suprasti tik padedant Šventajai Dvasiai, kuri „teikia gyvybę“. Tik Šventosios Dvasios dėka įmanoma pažinti Jėzų. Trečia – pagrindinė Jo žodžių nesupratimo priežastis yra tikėjimo stoka: „Kai kurie iš jūsų netiki.“ Ir iš tiesų, „nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė“. Nors ir matydamas, kad kai kurie mokiniai Jį palieka, Jėzus nenuolaidžiauja ir nesušvelnina savo žodžių, bet, priešingai, klausdamas Dvylikos „gal ir jūs norite pasitraukti?“ skatina aiškiai apsispręsti būti su Juo arba trauktis.

Po šių žodžių girdime visų apaštalų vardu Petro ištartą išpažinimą: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ Jis nesako: „Kur mes eisime“, bet sako: „Pas ką mes eisime“. Čia kalbama ne apie pradėto darbo atsisakymą, bet apie ištikimybę Asmeniui. Ištikimybė Dievui – tai ištikimybė Asmeniui, su kuriuo einame vienu keliu. Tas asmuo yra Jėzus. Viskas, ką mums duoda pasaulis, nepasotina begalybės troškimo. Mums reikia Jėzaus, reikia būti su Juo, maitintis prie Jo stalo, maitintis amžinojo gyvenimo žodžiais. Tikėti Jėzų – tai statyti Jį į savo gyvenimo centrą, kad jis būtų mūsų gyvenimo prasmė. Kristus yra ne priedas, bet „gyvybės duona“, pagrindinis maistas. Susisieti su Juo tikėjimo ir meilės ryšiais nereiškia būti pavergtiems, tai reiškia būti iš tiesų laisviems.

Šventasis Tėvas kviečia kiekvieną savęs paklausti: Kas man yra Jėzus? Vardas? Idėja? Istorinė asmenybė? Ar tas, kuris mane myli, už mane atidavė gyvybę ir keliauja kartu su manimi? Kas tau yra Jėzus? Ar tu esi su Jėzumi? Ar stengiesi geriau susipažinti su Jo mokymu? Ar kasdien skaitai Evangeliją, kad geriau Jį pažintum?  Ar turi kišenėje ar rankinėje mažą Evangelijų knygelę? Kuo daugiau laiko praleidžiame su Juo, tuo labiau stiprėja mūsų troškimas būti su Juo. Kiekvienas sau tyliai širdyje atsakykime į klausimą: „Kas man yra Jėzus?“

 

Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugpjūčio 23 d. Petro aikštėje Popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.

Maldingas bendravimas

Maldingas bendravimas

Rugpjūčio 6d. mūsų parapijoje lankėsi piligrimai – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Marijos Legiono maldininkai. Svečius pasitikome šventoriuje. Užėjus į bažnyčią, mūsų Marijos Legiono dvasios vadas kunigas Mindaugas papasakojo bažnyčios istoriją, apibūdino pagrindinius skiriamuosius ženklus, vyskupo Antano Baranausko ir Konstantino Sirvydo atminimo įamžinimą, galingus vargonus ir kt.

Po šv. Mišių, kurias aukojo piligrimus lydintis kunigas dr. Andrius Vaitkevičius, jaukiam pokalbiui susirinkome parapijos namuose.

Atsigaivinę vaisiais, pasidaliję pagrindiniais darbais ir svajonėmis, piligrimai išvyko į Agluoną. Palinkėjome laimingo kelio ir pasikeitėme kontaktais ateities bendravimui.

Anykščių šv. apaštalo ir evangelisto Mato parapijos Marijos Legiono pirmininkė Genovaitė.

 

Maldos intencija

Maldos intencija

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir
Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300-ųjų jubiliejinių metų proga

maldos intencijos RUGPJŪČIO mėnesiui

 

Už tikėjimo ugdytojus, kad perduotų visiems Kristaus dovanojamą gyvenimo pilnatvę.

Išminties Soste, melski už mus.

Kunigų skyrimai Panevėžio vyskupijoje

Kunigų skyrimai Panevėžio vyskupijoje

Kunigų skyrimai
2018.07.11

Kun. Pavel ANDŽEJEVSKI atleidžiamas iš Panevėžio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo rektorato rektoriaus pareigų ir skiriamas Panevėžio Švč. Trejybės rektorato rektoriumi bei laikinai eiti Panevėžio-Krekenavos dekanato dekano pareigas, paliekant kitas turimas pareigas.

Kun. dr. Simas MAKSVYTIS atleidžiamas iš Panevėžio Švč. Trejybės rektorato rektoriaus ir Panevėžio-Krekenavos dekanato dekano pareigų ir išleidžiamas gydytis.

Kun. Sigitas SUDENTAS atleidžiamas iš Alantos Šv. apašt. Jokūbo parapijios klebono ir Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo parapijos administratoriaus pareigų ir skiriamas Panevėžio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo rektorato rektoriumi.

Kun. mgr. Audrius VOGULIS atleidžiamas iš Truskavos Šventosios Dvasios parapijos klebono ir Anciškio Šv. apašt. evang. Mato parapijos administratoriaus pareigų ir skiriamas Alantos Šv. apašt. Jokūbo ir Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo parapijų administratoriumi.

Kun. mgr. Alfredas PUŠKO skiriamas Truskavos Šventosios Dvasios ir Anciškio Šv. apašt. evang. Mato parapijų administratoriumi paliekant kitas užimamas pareigas.

Kan. Vladas RABAŠAUSKAS atleidžiamas iš Palėvenės Šv. Domininko parapijos administratoriaus pareigų.

Kun. dr. Rimantas GUDELIS skiriamas Palėvenės Šv. Domininko parapijos administratoriumi.

Kun. lic. Vitalijus KODIS skiriamas Panevėžio Švč. Trejybės rektorato pastoraciniu bendradarbiu vikaro teisėmis ir pareigomis.

Kun. Rimantas RIMKUS atleidžiamas iš Panevėžio Švč. Trejybės rektorato pastoracinio bendradarbio pareigų ir skiriamas Utenos Dievo Apvaizdos parapijos vikaru.

Kun. mgr. Žilvinas TREINYS atleidžiamas iš Utenos Dievo Apvaizdos parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilos parapijos vikaru.

Kun. mgr. Egidijus TUBELIS atleidžiamas iš Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vikaro pareigų ir išleidžiamas studijoms į Romą.

Kun. Vladas JACKŪNAS skiriamas Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru.

Kun. Feliksas ČIŠKAUSKAS atleidžiamas iš Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Kupiškio Kristaus į Dangų žengimo, Alizavos Šv. Jono Krikštytojo ir Palėvenėlės Švč. M. Marijos parapijų vikaru.

Diak. Vilius VALIONIS atleidžimas iš Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos pastoracinio bendradarbio pareigų ir skiriamas Anykščių Šv. apašt evang. Mato parapijos pastoraciniu bendradarbiu.

Panevėžio vyskupijos kurija