Metai: 2017

Tikra šventė

Tikra šventė

Tikroji šventė

Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: ,,Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“ (Lk 2,15)

Prasidėjus  Adventui Anykščių Šv. Mato bažnyčioje visi vaikai ir suaugusieji buvo kviečiami pasidalinti saldumynais ir žaislais su tais vaikais,  kurie turi mažiau. Visą advento laikotarpį aukotojai nešė dovanas ir dėjo į tam skirtą dėžę, kuri stovėjo bažnyčioje netoli altoriaus. Tikintieji gausiai dalijosi saldumynais, vaikiškomis knygomis, žaislais.  Dovanų užteko visiems keturiasdešimt devyniems vaikams, kuriems išsipildė kalėdinio stebuklo laukimas. Šv. Kalėdos  atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir  pilnus dovanų krepšelius. Po šv. Kalėdų savanoriai kunigas Mindaugas, Gytis, Virginija, Vaida, Sigitas, Asta aplankė dvidešimt vieną šeimą.  Jie pasveikino vaikus su šventėmis ir įteikė kiekvienam vaikui paruoštas dovanėles. Aplankytų vaikų amžius buvo labai skirtingas. Pats jauniausiasis mažylis turėjo vos puse metukų, o vyriausiajam  jaunuoliui buvo 16 metų.

Šeimos džiugiai pasitiko savanorius ir nuoširdžiai dėkojo visiems žmonėms, kurie dosniai pasidalijo gerumu ir savo gėrybėmis. Manome, kad mūsų tikinčiųjų gerumas nesibaigė su šventėmis. Tikimės, kad jis tęsis visus metus ir neliksime abejingi svetimam skausmui ir skurdui.

 

 

Kalėdinis koncertas

Kalėdinis koncertas

Kūčių vakarą mūsų bažnyčioje nuoširdžiais žodžiais ir jaukiom giesmėm susirinkusius tikinčiuosius pasveikino Jono Biliūno gimnazijos I – IV klasių gimnazistai. Girdėjome skaitinius pagal Bruno Ferrero „Pasaka ne pasaka ir „Šeima“, kuriuos įtaigiai skaitė gimnazistai Kristupas ir Ieva. Viktorija pasidalino pačia nuoširdžiausia Šv. Faustinos malda apie gerumą, nuoširdumą, tikėjimą, paprastumą ir gailestingumą. Merginos Laura ir Gabrielė sugiedojo Leonardo Koheno „Aleliuja“ bei giesmę apie Dievą didingą. Gimnazijos muzikos mokytojos Eglės Vaiciekiūtytės suburtas jaunimo choras susirinkusiems parapijiečiams skyrė Franco Gruberio „Tylią naktį“ bei Indros Mažuikaitės „Kalėdų stebuklą“.

Kartu grojo varinių pučiamųjų kvintetas, vadovaujamas Kęstučio Grigaliūno.

 

Nuotraukos Daivos Kuprionienės

Vyskupo kalėdinis sveikinimas

Vyskupo kalėdinis sveikinimas

Brangūs tikintieji – sveiki sulaukę Šventų Kalėdų, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo švenčių!

Kaip gi norisi pabrėžti, paryškinti, išskirti – Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo! Taip, Dievas tapo Žmogumi, tai visa keičiantis įvykis ir mes jį džiugiai švenčiame!

Daugmaž prieš dešimt metų interneto platybėse pasirodė toks tariamas Jėzaus laiškas, prabylantis ir priverčiantis šiek tiek labiau atsimerkti prieš įvykį, kai Dievas tapo Žmogumi. Ką gi mes iš tikrųjų švenčiame? Kalėdų senelio dieną, papuoštų eglučių šventę ar tik šiaip, pasikeičiame dovanėlėmis? Nejaugi tik tiek? Tikriausiai ne, paskaitykime šį Jėzaus laišką.

 

„Kaip Jūs visi žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais metais mano garbei suruošiama didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais metais  ši šventė dar sykį įvyks.

Šiuo laikotarpiu visi skuba, ieško dovanų, mirga daugybė reklamų televizijoje, radijuje bei laikraščiuose – visa tai palaipsniui vis garsiau skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš tikrųjų gera žinoti, kad bent kartą metuose kai kurie žmonės galvoja apie mane. Tačiau pastebiu ir kitą dalyką: jei pradžioje žmonės, atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, ką jiems padariau, tai laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios šventės priežastį.

Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laiką, bet jau ne visada žino šios šventės prasmę. Atsimenu kaip praeitais metais mano garbei buvo suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas buvo nukrautas skaniausiais patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje buvo nuostabios dekoracijos ir gausybė ypatingai supakuotų puikių dovanų. Bet žinote, ką? Aš nebuvau pakviestas… Teoriškai buvau garbės svečias, bet niekas manęs neatsiminė ir niekas neatsiuntė kvietimo.

Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko lauke ir prieš pat nosį užtrenkė duris… O aš vis tik norėjau būti kartu su visais ir pasidalinti vaišėmis… Iš tikrųjų, visa tai manęs jau nebestebina, nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos durys.

Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžiau prisijungti prie švenčiančiųjų tyliai, kad niekas manęs ir nepastebėtu. Įsitaisiau kamputyje ir stebėjau. Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir juokėsi iš visko. Praėjo nemažai laiko. Galiausiai atėjo tas storas žmogelis su balta barzda ir ilgu raudonu drabužiu. Jis nenustodamas juokėsi : „Cha, cha, cha!“, po to atsisėdo į krėslą, o visi vaikai bėgo prie jo ir šaukė: „Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!“, tarsi šventė būtu buvusi jo garbei.

Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis. Plačiai ištiesiau savo rankas ir laukiau, kada kas nors ateis manęs apkabinti. Ir… žinote, ką… niekas pras mane neatėjo. Staiga jie visi ėmė keistis dovanomis ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos jas išvynioti. Kai viskas jau buvo išpakuota, pažvelgiau, ar neliko netyčia vienos dovanėlės ir man… Ką jūs jaustumėte, jei jūsų gimimo dieną visi keistųsi dovanomis, o jūs negautumėte nė vienos?

Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei trokštamas ir tyliai išėjau.

Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tiktai tai, ką geria ir valgo, kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas.

Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų gyvenimus. Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog daugiau kaip prieš 2000 metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus atiduočiau savo gyvybę ir galutinai jus išgelbėčiau.

Šiandieną aš tetrošktu vieno, kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte.

Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį kartą pats surengsiu savo šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie manęs prisijungsite. Teigiamo atsakymo į mano kvietimą vardan paskleiskite šią žinią kuo plačiau – visiems žmonėms, kuriuos pažįstate.

Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas.

Labai stipriai jus myliu ir bučiuoju.

Pagarbiai, Jėzus.“

Laiško pabaiga.

Prie šios žinios labai tinka filosofo ir poeto Vladimiro Solovjovo žodžiai:

Dievas su mumis!

Ne danguose, ne vėjyje, ne ugnyje,

Ne audroje ir ne pasaulio toliuose,

Ne praeities ūke.

Čia ir dabar! Tuščiam pasaulio šurmuly,

Pilkoj gyvenimo tėkmėj ir kasdienybėj.

Dievas su mumis!

 

Nepamirškime ką skelbia Kalėdų žinia – Dievas su mumis. Jis ateina pas mus kaip Žmogus ir tampa šv. Mišių Duona, kuri vienija ir perkeičia: kas šalta virsta šilta, kas juoda tampa balta, kas svetima, pasidaro sãva… Ramybės Jums, taikos ir santarvės, neškite Kalėdų žinią visiems – Dievas su mumis.

 

Jūsų vyskupas Linas, OFM

Kūčių ir Kalėdų šventimo tvarka

Kūčių ir Kalėdų šventimo tvarka

LVK sekretoriato informacija apie 2017 metų Kūčių ir Kalėdų šventimo tvarką

 

Adventas – vilties ir pasiruošimo metas. Laukdami atkeliaujančiojo į šį pasaulį dieviškojo Kūdikio, daugiau meldžiamės, mažiau linksminamės, stengiamės dažniau dalintis tuo, ką turime, su stokojančiaisiais. Viena iš Lietuvoje ir Lenkijoje paplitusių tradicijų – pasninkas Kūčių dieną.

Apie pasninką Kūčių dieną – sekmadienį

Šiemet Kūčios švenčiamos ketvirtąjį Advento sekmadienį. „Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiško maisto, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra“ (2006 m. LVK instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų).

Tikintieji apsisprendžia savarankiškai, ar Kūčių dieną susilaikyti nuo mėsiško maisto, o Kūčių vakarienei tradiciškai valgo patiekalus be mėsos. Prieš Kūčių vakarienę dera su visa šeima pasimelsti.

Apie sekmadienio ir šv. Kalėdų šventimo tvarką

Katalikams privalomos šventės yra ir sekmadienis, ir Šv. Kalėdos, tad tikintieji yra kviečiami švęsti ir sekmadienio, ir Šv. Kalėdų Eucharistiją, pasirenkant, kuriose iš sekmadienio ir Kalėdų šv. Mišių dalyvauti.

Ketvirtojo Advento sekmadienio šv. Mišios švenčiamos nuo šeštadienio saulėlydžio iki sekmadienio popietės.

Šv. Kalėdų Mišios – tai Kūčių vakaro (aukojamos ne visur), Kalėdų nakties (Lietuvoje ir Lenkijoje liaudiškai vadinamos Piemenėlių), Kalėdų ryto ir Kalėdų dienos Mišios.

Visiems – prasmingo ir palaiminto Advento!

 

                                                Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas

Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai

Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai

Svečiuose – Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios vikaras Žilvinas Treinys

Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia, kaip pranašo Izaijo parašyta:

Štai aš siunčiu pirma tavęs

savo pasiuntinį,

kuris nuties tau kelią.

Tyruose šaukiančiojo balsas:

Taisykite Viešpačiui kelią!

Ištiesinkite jam takus!

Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.

Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“

Mk 1,1-8

 

Antrąjį Advento sekmadienį Anykščių parapijiečiai turėjo galimybę susipažinti su Utenos Dievo apvaizdos bažnyčios vikaru Žilvinu Treiniu. „Kas yra tyruose šaukiančiojo balsas ir kaip reikia laukti Ateinančiojo?“ – klausė kunigas Žilvinas susirinkusiųjų. Dienos skaitiniai (http://lk.katalikai.lt/2017/12/10) mums kalbėjo apie naują dangų ir naują žemę, kvietė ištiesinti ateinančiam Viešpačiui takus. Dabar mes esame laukime, kaip ir Jonas Krikštytojas tuomet buvo. „Nepasitenkinkite Carito žvakutės nupirkimu ar sriubos nunešimu vargšams, nes tai yra labai lengva!“- kalbėjo svečias. Daug sunkiau yra mylėti šalia esantį, nukęsti blogą žodį nuo vyro, kuriam šiandien bloga nuotaika, mylėti ir įžvelgti išmintį mamos, kuri katik atėmė išmanųjį telefoną. Toks ateinančio Jėzaus laukimas bus išties prasmingas, taip turime laukti ir laikų pabaigos – budint. Jonas Krikštytojas, paskutinis Senojo Testamento pranašas, išties gyveno Mesijo laukimu. Ir mes turime būti į jį panašūs – ilgėtis Viešpaties, laukti Jo karalystės išsipildymo, melstis, kad nepražiopsotume galimybių pamatyti Jėzų artimame, eiti išpažinties – atsiprašyti ir susitaikyti su Dievu, ne esame netobuli, atsisakyti nebūtinų dalykų, atleisti kitiems žmonėms už nusižengimus. Labai dažnai žmonės negali atleisti- dalinosi kun. Žilvinas. Atleidimas, būdamas Dievo malone, gimsta iš supratimo, jog patys esame nusidėjėliai. Neprašykite – man padėk priimti skausmą, o jam atleisk, prašykite – atleisk mums abiems, nes mes esame nusidėjėliai… Kas pasakys, jog panašioje situacijoje nebūtum pasielgę taip pat – išdavę, pasmerkę, palikę? Mes taip pat širdyje esame nusidėjėliai. Mes turime tapatintis su Jėzumi ir prisiminti, jog jis ant kryžiaus prisiėmė visų kaltųjų nuodėmes. Toks supratimas mus gali išlaisvinti iš prisirišimo, jog kitas žmogus yra mums kaltas ar skolingas. Dovanokime vieni kitiems kaltes – ragino svečias, dovanokime tam, kuris pavogė iš jūsų piniginę – su šypsena, kaip kalėdinę dovaną…

Justė

 

Marijos Legiono šventė

Marijos Legiono šventė

Prasminga šventė

Gruodis – trumpiausių dienų, ilgiausių sutemų ir naktų metas. Akis ir ausis rėžiančios reklamos bando pradžiuginti žmones.

Tikinčiajam tikrą šviesą ir džiaugsmą atneša kiti dalykai!

Gruodžio 8 – tąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę. Pasirinkdamas Ją, Viešpats parengė tinkamą būstą savo Sūnui, mūsų Atpirkėjui Jėzui Kristui.

Marijos Legiono nariams ši diena ypač brangi. Anykščių šv. apaštalo Mato bažnyčios Nekaltojo Prasidėjimo prezidiumo narės šventę pradėjome bažnyčioje šv. Mišiomis. Po jų meldėmės parapijos namuose. Čia pažadą Švč. Mergelei Marijai davė du buvę kandidatai Tomas Bakūra ir Julijona Mieželienė. Labai tuo džiaugiamės, sveikiname naujus narius ir kviečiame prie mūsų jungtis visus, norinčius savo gyvenimą patikėti šv. Marijos globai.

Naujokus pasveikino ir Dievo palaimos linkėjo Dvasios Vadas kunigas Mindaugas.

Po maldų susėdome agapei.

Šiltą, seserišką pasibuvimą užbaigėme 12 val., melsdamiesi šv. Marijos litaniją, prasidėjus Jos malonių valandai.

Genovaitė Ražanienė

 

 

Senojo Testamento studijos

Senojo Testamento studijos

Štai prabėgo jau antrasis susitikimas, kviečiantis gilintis į Senąjį Testamentą. Kas antrą ketvirtadienį Parapijos namuose, Vilniaus g. 10, po šv. Mišių (apie 19 val.) kviečiame visus tikinčiuosius, kurie trokšta pažinti Šventojo Rašto gelmes, suprasti, kaip Dievas veda juo pasitikintį žmogų, išgirsti apie įvairias Biblijos interpretacijos galimybes, būti ir dalintis krikščioniškoje bendruomenėje. Ir klausti! Nes jei nesi tikras dėl Bažnyčios, Dievo, tikėjimo, bet jau kirba širdyje klausimas.. gilinkis, ir rasi atsakymus!

Susitikime buvo nagrinėjama Pradžios knygos 1 skyrius – pirmasis pasakojimas apie kūrimą (http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Pr_1). Kodėl Dievas apie kūrimą papasakoja tiek mažai? Dievui nebūtų problemų papasakoti apie smulkiausius mokslinius procesus, bet ar tai mums teiktų tiek peno, ar mes tai suprastume? Ar tikėjimas prieštarauja mokslui? Ar Dievas sukūrė visas rūšis iš karto, ar jos vystėsi palaipsniui? Kodėl Dievo kūrimo šedevras yra žmogus? Kodėl Dievas septintąją Dieną ilsėjosi? Ar dėlto ir mums yra išganinga vieną dieną per savaitę tiesiog dėkoti Dievui, džiaugtis gyvenimu, ilsėtis ir pasakyti: „taip, tai ką padariau per 6 darbo dienas, padariau su meile, iš visos širdies, ir tai buvo gera“? Šiuos ir kitus klausimus kėlė ir į juos atsakyti bandė kunigas Mindaugas ir visi susirinkusieji.

Ateinantis susitikimas – gruodžio 21 d, Parapijos namuose, po šv. Mišių (apie 19 val.) bus nagrinėjamas 2 skyrius (http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Pr_2). Jeigu yra galimybė, atsineškite užrašus, rašiklį ir Šventąjį Raštą!

 

Popiežiaus intencija gruodžio mėnesiui

Popiežiaus intencija gruodžio mėnesiui

Už senyvo amžiaus žmones

Pasaulinis popiežiaus maldos tinklas pirmadienį paskelbė popiežiaus intencijų video žinią gruodžio mėnesiui. Šventasis Tėvas kviečia melstis už senolius, jų neužmiršti, o globoti, nes senoliai saugoja tautos patirtį, atmintį ir išmintį, ir gali prisidėti prie ateities kartų ugdymo. Intencijų video žinioje popiežius Pranciškus primena tai, ką pasakė Senolių susitikime Vatikane 2014 metais. Popiežiaus Pranciškaus vadovautame susitikime dalyvavo tūkstančiai Romos vyskupijos senolių, įskaitant popiežių emeritą Benediktą XVI. Popiežius intencijų video žinioje primena ir ragina:

„Tauta, kuri negloboja senelių, kuri su jais pagarbiai nesielgia, neturi ateities.

Senoliai saugo išmintį.

Jiems pavesta perduoti gyvenimo, šeimos, bendruomenės ir tautos istorijos patirtį.

Neužmirškime senyvo amžiaus žmonių, kad jie, savo šeimų ir krikščioniškų bendruomenių remiami, savo išmintimi ir patirtimi prisidėtų prie ateities kartų ugdymo.“